2015 m. gegužės 20 d. posėdyje Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau – Komitetas) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimo. Nuo 2015 m. sausio 1 d. socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos) yra teikiamos vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Svarstant šį klausimą, dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą analizę, 2015 m. I ketvirtį piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams sudarė 61 proc. visos piniginės socialinės paramos. Socialinės pašalpos gavėjai sudarė 57 proc. 2011 m. gavėjų skaičiaus, o kompensacijų gavėjai – 65 proc. Socialinei pašalpai mokėti panaudota pusė 2011 m. lėšų, o kompensacijoms – 58 proc. lėšų. Socialinės pašalpos gavėjai sudarė 18 proc. visų darbo biržoje registruotų darbo ieškančių asmenų. Socialinės pašalpos gavėjų mažėjo dėl kelių priežasčių: pajamos viršijo valstybės remiamų pajamų dydį ar turto vertė – turto vertės normatyvą, nepateikė duomenų, nuslėpė užimtumą, atsisakė sudaryti galimybes patikrinti gyvenimo sąlygas, atsisakė ieškoti darbo ir kt.; dėl piniginės socialinės paramos nebesikreipė (pavyzdžiui, padidėjo pajamos įsidarbinus); buvo įdarbinti arba jiems buvo taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
2014 m. piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti savivaldybės panaudojo 56 proc. skirtų lėšų. Iš nepanaudotų lėšų 52 proc. savivaldybės skyrė kitai socialinei paramai finansuoti, daugiausiai – socialinėms paslaugoms teikti ir finansuoti, globos namams ir dienos centrams finansuoti, transporto lengvatoms užtikrinti. Iš kitų nepanaudotų lėšų savivaldybės daugiausiai panaudojo įsiskolinimams padengti, švietimo programoms vykdyti, infrastruktūrai plėsti, viešosioms erdvėms ir objektams tvarkyti.
Daugiausiai piniginei socialinei paramai skirtų lėšų (proc.) nepanaudojo buvusios pilotinės savivaldybės – Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono – ir tos savivaldybės, kuriose didėjo užimtumas. Keturios savivaldybės – Elektrėnų rajono, Ignalinos rajono, Kupiškio rajono ir Marijampolės – nepanaudotas piniginės socialinės paramos lėšas skyrė išimtinai kitai socialinei paramai teikti.
Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė padėkojo savivaldybėms už efektyvų bendradarbiavimą su teritorinėmis darbo biržomis,– to dėka mažėjo piniginės socialinės paramos poreikis. Ji atkreipė dėmesį į situaciją tose savivaldybėse, kuriose mažiausias užimtumas: darbo vietų mažai, naujos beveik nekuriamos, gyventojų mažėja. Komiteto nariai kalbėjo apie tai, kad pakeitus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, padidėjo socialinių darbuotojų ir išmokų specialistų darbo krūvis, pasiekta gerų rezultatų – parama tapo taiklesne, ir kad reikia juos paskatinti, gal net siejant su darbo vietų kūrimu. Jie klausė, ar padidėjo socialinių darbuotojų darbo užmokestis, ir siūlė grįžti prie jų darbo užmokesčio didinimo klausimo svarstant kitų metų biudžetą. Komiteto nariai domėjosi, kiek piniginės socialinės paramos gavėjų įtraukta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones ir į kokias. Taip pat pažymėjo, kad situacija būtų aiškesnė, jei lėšų panaudojimą analizuotume kartu su užimtumu. Keltas klausimas, ar savivaldybės neturėjo panaudoti daugiau sutaupytų lėšų kitai piniginei socialinei paramai tiekti.
Komitetas paprašė išsamesnės informacijos apie 2014 m. piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų panaudojimą.
Parengė
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Alekejūnienė,
tel. Nr. (85) 239 6776, dalia.aleksejuniene@lrs.lt
