Seimo Švietimo,
mokslo ir kultūros komitetas posėdyje svarstęs klausimą „Dėl priemonių plano
bandomojo lietuvių kalbos egzamino metu išryškėjusioms problemoms spręsti“ bendru sutarimu pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam
Bendrojo ir kultūrinio raštingumo pagerinimo priemonių plano projektui
2013–2016 metams (toliau – Plano projektas) su Komiteto
narių pastabomis ir pasiūlymais.
Apie
tai, kad neraštingumas tampa valstybine problema, prabilta po tai, kai
2010–2012 m. 30 proc. abiturientų, laikiusių valstybinį egzaminą, už raštingumą
gavo nulį balų. Švietimo ir mokslo ministerija, kovodama su
neraštingumo problema, parengė Plano projektą. Šiame projekte numatyta pradėti vykdyti funkcinio raštingumo patikrinimą po 8-tos
klasės, kelti mokytojų profesinę kvalifikaciją ir motyvaciją (viena siūlomų
motyvacijos priemonių – didesnis atlyginimas pradinių klasių mokytojams ir
lituanistams), atnaujinti lietuvių kalbos pradinio ir pagrindinio ugdymo
programas, kaimo mokyklas aprūpinti vaikų literatūra, skatinti tėvus skaityti
kartu su vaikais, įvesti privalomą ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą
socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams.
Ministerijos
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė
Nida Poderienė teigė, kad dabar didžiausias
dėmesys bus skiriamas raštingumui stiprinti pradinio ir pagrindinio ugdymo
programose. ,,Į klaidas pro
pirštus negali žiūrėti ir kitų dalykų mokytojai. Jeigu tik lietuvių kalbos
mokytojas rūpinsis lietuvių kalba, tai bus kova su vėjo malūnais”, – komiteto
posėdyje kalbėjo N. Poderienė.
