Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetas rugsėjo 30 d. posėdyje surengė diskusiją apie 2015 metų priėmimo į
aukštąsias mokyklas rezultatus. Mokslo ir studijų stebėsenos agentūra (toliau –
MOSTA) pristatė analizę, kurioje
akcentavo mažą mokslo sistemos efektyvumą ir fragmentaciją. Pabrėžta, kad mažėjant
studentų skaičiui, išliekant dideliam studijų programų skaičiui ir dideliam
aukštųjų mokyklų tinklui, atskiros programos pritraukia vis mažiau studentų
arba visai jų nepritraukia. Taip pat akcentuota, kad žeminama studijų pažangumo
kartelė, yra didelis konkursinio balo skirtumas tarp valstybės finansuojamų ir
nefinansuojamų studijų vietų. Pranešėjai pabrėžė, kad reikalinga išteklių
koncentracija, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas, aukštesnio minimalaus balo
nustatymas, stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas
būtini suvienodinti kriterijai.
Lietuvos aukštųjų mokyklų
asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pirmininkas P. Žiliukas pažymėjo, kad būtina
siekti, jog bendrojo ugdymo mokyklos užtikrintų stojančiųjų pasirengimą
studijuoti aukštosiose mokyklose, taip pat optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą,
nes Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas neatitinka tarptautinių normų (jei ES
šalyse 1 mln. gyventojų tenka 4,8 aukštosios mokyklos, Lietuvoje - 16,2). Taip
pat būtina, kad visi stojančiųjų sąrašai, nesvarbu ar tai valstybės
finansuojama ar valstybės nefinansuojama studijų vieta, būtų matoma bendrojo
priėmimo tinkle.
Komiteto pirmininkas R. Paliukas
pasiūlė dar kartą grįžti prie šios diskusijos svarstant naujos redakcijos
Mokslo ir studijų įstatymo projektą.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja
Rūta Norkienė, tel. nr. (8 5) 2 39 67 87, el. paštas [email protected]
