Šiandien Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo
pristatytas Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento
tyrimas „Teisėkūros tendencijos ir rodikliai Europos Sąjungos valstybėse ir
Lietuvoje“.
Tyrimą pristatę Parlamentinių tyrimų departamento
direktorius Alvidas Lukošaitis ir Teisinės ir politinės informacijos skyriaus
vedėjas Evaldas Sinkevičius akcentavo pagrindines darbe analizuotas teisėkūros
Lietuvoje problemas:
·
Teisėkūros kiekybiniai ir
kokybiniai rodikliai. Tyrime pateikta
statistinė medžiaga rodo, kad priešingai nei kitose ES valstybėse, Lietuvos
Respublikos Seimo veikla teisėkūros srityje yra hiperaktyvi, teisėtvarkos
darbotvarkė itin intensyvi, Seime užregistruojama ir priimama labai daug teisės
aktų projektų. Tai lemia teisinės sistemos nestabilumą ir teisėkūros
kiekybinių, o ne kokybinių rodiklių tapimą parlamento ilgalaikiu prioritetu. Palyginti
su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose parlamentai dažniausiai yra
„parlamentinės kontrolės parlamentai“, Lietuvos parlamentą galima laikyti
„teisėkūros parlamentu“;
·
Teisėkūros intensyvumas ir efektyvumas.
Tyrime akcentuojama, kad Seimo narių
ir Vyriausybės inicijuojamų teisės aktų projektų santykis sąlygoja tam tikras
praktines parlamento darbotvarkės sudarymo ir įgyvendinimo problemas.
Individualiai Seimo narių pareikštos teisėkūros iniciatyvos dažnai perkrauna
Seimo darbotvarkę ne visada tinkamai paruoštais, o kai kada ir su Vyriausybės
programa nesuderintais projektais. Tyrime atkreiptas dėmesys į tai, kad
pareikšta įstatymų leidybos iniciatyva nereiškia, kad ji bus sėkmingai
realizuota, taip pat detalizuota, kad paskutinėse Seimo kadencijose, tarp visų
pareikštų teisėkūros iniciatyvių parlamento narių iniciatyvos sudaro apie 60
proc., tačiau Seimas pritaria tik 40-50 proc. tokių iniciatyvų; Vyriausybės
iniciatyvioms Seimas paskutiniais metai pritaria 70-80 proc. tokių iniciatyvų.
Tuo tarpu Europos Sąjungos valstybėse daugumoje atvejų pritariama vyriausybės
iniciatyvoms ir nepritariama parlamento narių iniciatyvoms;
·
„Išimtinės“/“skubinimo“
taisyklės teisėkūros procese.
Akcentuotas pernelyg dažnas (ypač kitų ES valstybių kontekste) skubos ir
ypatingos skubos taisyklių taikymas Lietuvos teisėkūros procese;
·
Konsultavimosi su visuomene
galimybės iki parlamentiniame teisėkūros etape. Akcentuota, kad kitose valstybėse sklandžiam
teisėkūros procesui užtikrinti daug dėmesio skiriama išankstinei numatomos
reglamentuoti problemos analizei. Tuo tarpu Lietuvoje tikrai nėra išnaudojamos
konsultavimosi su visuomene ikiparlamentiniu lygmeniu teikiama nauda teisėkūros
tikslams pasiekti;
·
Teisės aktų projektų
ekspertinis vertinimas specialiose institucijose. Išreikšta nuomonė, kad Lietuvai gal būti būtų
tikslinga pasinaudoti kitų šalių patirtimi, kuriose siekiant užtikrinti
įstatymų projektų kokybę ir jų sklandų priėmimą parlamente, specializuotos
institucijos atlieka išankstinę įstatymų projektų patikrą prieš teikiant juos
svarstyti parlamentui ar prieš tvirtinant vyriausybėje.
Teisės ir teisėtvarkos Komiteto pirmininkas Julius
Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras bei kiti posėdyje dalyvavę
komiteto nariai akcentavo, kad siekiant spręsti aktualias teisėkūros problemas,
Seimo nario veikla turi būti vertinama remiantis ne kiekybinių (pavyzdžiui,
kiek įstatymų projektų užregistruota), o kokybiniu kriterijumi. Taip pat
atkreiptas dėmesys į tai, kad Seimo nario veikloje ne mažiau nei įstatymų
leidybos iniciatyvos teisė svarbios yra ir parlamentinės kontrolės bei
atstovaujamosios funkcijos. Konstatuota, kad su šiuo Parlamentinių tyrimų departamento
atliktu tyrimu ir jo išvadomis tikslinga supažindinti visus Seimo narius.
Parengė
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro
patarėja
Martyna Civilkienė (tel. 239 6568)
