Teisės ir teisėtvarkos komitete 2015 m. spalio
9 d. įvyko posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT)
sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems
susijusiems klausimams aptarti.
Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos
Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina
Bubnytė,
Generalinio prokuroro pavaduotojas, laikinai einantis Generalinio prokuroro
pareigas, Darius Raulušaitis, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė,
Teisėjų tarybos, teismų, Nacionalinės teismų administracijos, Teisingumo
ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Seimo kontrolierių įstaigos, Europos
teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie
Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos,
kitų institucijų atstovai.
Šio
posėdžio metu daugiausia dėmesio buvo skirta byloms
prieš Lietuvą dėl procesinių Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų žmogaus teisių
ir pagrindinių laisvių garantijų. Pažymėtina, kad tai yra įvairios situacijos,
kurios daugiausia priklauso nuo teisę taikančių institucijų Konvencijos
išmanymo, tam tikrais atvejais galėtų būti keliamas klausimas ir dėl teisinio
reguliavimo pakankamumo. Atsižvelgiant į tai, šio posėdžio metu didžiausias
dėmesys buvo skirtas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, kai jis lieka
nenagrinėtas ir žmogaus teisės nacionaliniu lygmeniu jam nesikreipus į teismus
neapginamos, jautrius klausimus keliančių bylų, ypač dėl vaikų globos nustatymo
išnagrinėjimo vienai iš bylos šalių nedalyvaujant ir žuvusio asmens artimųjų
teisės dalyvauti baudžiamajame tyrime neužtikrinimo (kai pats žuvusysis ir būtų
kaltinamasis) problemoms aptarti.
Kalbėdama
dėl galimo teisės į gyvybę
procesinių reikalavimų neužtikrinimo Lietuvos Respublikos
Vyriausybės atstovė EŽTT posėdžio dalyvius informavo apie Lietuvos
Respublikos Vyriausybei EŽTT perduotą peticiją
Šatrovienė prieš Lietuvą (Nr. 57588/13). Šioje
byloje EŽTT vertins, ar ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio, kurio metu žuvo
pareiškėjos sūnus Eugenijus Šatrovas, atitiko Konvencijos 2 straipsnio
(teisė į gyvybę) keliamus procesinius reikalavimus. EŽTT vertins, ar pareiškėja
turėjo galimybę veiksmingai dalyvauti dėl šio įvykio iškeltos baudžiamosios
bylos tyrime, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji nebuvo pripažinta nei
nukentėjusiąja, nei civiline ieškove. Tyrimo veiksmingumo požiūriu EŽTT taip
pat vertins, ar nebuvo pažeista pareiškėjos teisė į veiksmingą teisinės gynybos
priemonę pagal Konvencijos 13 straipsnį.
Dėl
teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę neveiksmingų mirties ir sveikatos
sutrikdymo tyrimų kontekste Karolina Bubnytė posėdžio dalyviams pristatė
informaciją apie EŽTT Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduotas
4 peticijas bylose Mindaugas Kraulaidis
(peticijos Nr. 76805/11), Aleksandras Mažukna (peticijos Nr. 72092/12), Liudmila
Bakanova (peticijos Nr. 11167/12), Raimondas Kosteckas (peticijos
Nr. 960/13) prieš Lietuvą. Pareiškėjai, remdamiesi Konvencijos
6 straipsniu (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), teigia, kad jų ar jų
artimųjų sužalojimų ar mirties aplinkybių ištyrimas buvo neveiksmingas.
Pastebėtina, kad trijų pareiškėjų bylose ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti
suėjus senaties terminui, o civiliniai ieškiniai dėl patirtos žalos atlyginimo
palikti nenagrinėti. Pareiškėjai, remdamiesi Konvencijos 13 straipsniu (teisė į
veiksmingą gynybą), taip pat skundžiasi dėl tariamai pažeistos teisės į
veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Iš EŽTT pateiktų klausimų darytina
išvada, kad šiose bylose EŽTT vertins, ar, atsižvelgiant į teisės į gyvybę
procesinį aspektą ar į kankinimo uždraudimo procesinį aspektą, kuris įpareigoja
valstybes atlikti įvykių, sukėlusių valstybės jurisdikcijoje esančių asmenų
mirtį ar sveikatos sutrikdymą, veiksmingą ir tinkamą ištyrimą, nacionalinių
valdžios institucijų atlikti ikiteisminiai tyrimai atitiko Konvencijos
2 straipsnio (teisė į gyvybę) ar Konvencijos 3 straipsnio (kankinimo
uždraudimas) reikalavimus. Taip pat EŽTT vertins, ar buvo pažeista pareiškėjų
teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pagal Konvencijos
13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Bylose Kraulaidis
prieš Lietuvą, Mažukna prieš Lietuvą ir Kosteckas prieš Lietuvą, atsižvelgiant
į tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus penkerių metų senaties
terminui, EŽTT taip pat spręs, ar pareiškėjams buvo užtikrinta teisė į teismą
pagal Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1
dalį.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad EŽTT 2015 m.
liepos 7 d. sprendimu byloje Kardišauskas prieš Lietuvą (peticijos
Nr. 62304/12) konstatavo, kad Lietuva nepažeidė Konvencijos
3 straipsnio, draudžiančio nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį, procesinio
aspekto. Pareiškėjas Markas Kardišauskas į EŽTT
kreipėsi teigdamas, kad valstybė neapsaugojo jo nuo smurto, patirto jam
atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir neužtikrino veiksmingo jo užpuolimo ir
sužalojimo aplinkybių tyrimo. EŽTT, spręsdamas dėl bylos priimtinumo ir esmės,
vertino, ar valstybė vykdydama savo pozityviąją pareigą pagal Konvencijos
3 straipsnį užtikrinti tvarką ir saugumą kalinimo įstaigoje, apsaugojo
pareiškėją nuo netinkamo elgesio (Konvencijos 3 straipsnio materialusis
aspektas) bei tai, ar valstybės institucijų atliekamas ikiteisminis tyrimas
atitiko Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus (Konvencijos
3 straipsnio procesinis aspektas).
Aptariant
teisės į šeimos gyvenimo gerbimą procesinius aspektus bylose, kuriose
sprendžiami su vaikų globos ir gyvenamosios vietos nustatymu susiję klausimai,
posėdžio dalyviai buvo informuoti apie tai, kad 2015 m. sausio 13 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje Manic
prieš Lietuvą (peticijos Nr.
46600/11), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Konvencijos 8 straipsnį
(teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) valdžios
institucijų neįvykdytos pareigos pagal Konvencijos 8 straipsnį apsaugoti
pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrinus jo teisės bendrauti su
savo mažamečiu sūnumi. Konstatuodamas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą,
vadovaudamasis teisingumo pagrindais, EŽTT pareiškėjui priteisė 7 000 eurų
sumą neturtinei žalai atlyginti bei 5 000 eurų bylinėjimosi išlaidoms ir
kaštams padengti.
Posėdžio
metu Vyriausybės atstovė EŽTT taip pat pateikė informaciją apie kitus EŽTT
priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą ir naujas perduotas bylas. Posėdžio
metu taip pat buvo diskutuota apie veiksmingo išankstinio nacionalinių teisės
aktų projektų derinimo su Konvencija svarbą ir teisės taikymo institucijų
Konvencijos išmanymo būtinybę.
Rita
Varanauskienė
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro
patarėja, tel. (8 5) 239 6748
