Žmogaus teisių
komitetas pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama kokybiškesnio donorystės
ir transplantacijos proceso
Spalio 16 dienos
posėdyje Žmogaus teisių komitetas pritarė siūlomai naujai Žmogaus audinių,
ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo redakcijai (XIIP-682).
Šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą ir,
tobulinant esamą reglamentavimą, užtikrinti aukštesnius transplantacijai skirtų
žmogaus organų kokybės ir saugos standartus bei kokybišką žmogaus audinių,
ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesą.
Priėmus naują
įstatymo redakciją, asmenys sutikimus, kad jų audiniai, organai po mirties būtų
atiduoti transplantacijai, galėtų išreikšti ne tik asmens sveikatos priežiūros
įstaigoje, bet ir tiesiogiai internetu. Tai ženkliai palengvintų asmenų valios
išreiškimą donorystės klausimu. Taip pat būtų išplėstos gyvosios donorystės
ribos, įtvirtinant porinės donorystės galimybę (dviejų porų pasikeitimą
donoriniais organais).
Keistųsi ir mirusiojo artimųjų atsiklausimo tvarka. Atsižvelgiant į duomenis,
kad vidutinis donoro amžius yra 46 metai, todėl siūloma nustatyti, kad artimųjų
atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių),
tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Pagal naujai siūlomą reglamentavimą būtų
konkrečiai ir aiškiai apibrėžtos visų žmogaus audinių, ląstelių, organų
donorystės ir transplantacijos procese dalyvaujančių institucijų kompetencijos.
Naujos
redakcijos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad audinių bankas yra asmens
sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti audinių, ląstelių paėmimo, apdorojimo,
konservavimo, laikymo ir paskirstymo paslaugas, atliekanti kitas teisės aktų
nustatytas funkcijas.
Galiojantis
įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę pareikšti raštišką sutikimą arba
nesutikimą, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti
transplantacijai, tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Remiantis
dabartiniu reglamentavimu, neregeneruojančias kūno dalis leidžiama imti tik iš
suaugusio giminaičio arba sutuoktinio. Dabar galiojančiame įstatyme nustatyta,
kad mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinis, tėvai
(globėjai, įtėviai), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), broliai (seserys). Šiame įstatyme
yra nustatyta tik vienos institucijos, t. y. Nacionalinio transplantacijos
biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kompetencija donorystės ir
transplantacijos procese.
Parengė ir informaciją suteiks: Seimo Žmogaus teisių komiteto
biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė, tel.: (85) 239 6809, el.p.: [email protected]
