2014 m. 

2014 m. gegužės 7 d. posėdyje Seimo Etikos ir procedūrų komisija nagrinėjo klausimą,  ar Komisija turi teisę teikti siūlymą Seimui pradėti apkaltos procesą Seimo nariui už nedalyvavimą Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 3 dalies nuostatą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Masiulis 2013 m spalio 15 d. raštu kreipėsi į Komisiją, frakcijos vardu siūlydamas Komisijai pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei. Šis siūlymas buvo grindžiamas tuo, kad Seimo narė N. Venckienė, nuo 2013 m. balandžio mėnesio nedalyvaudama Seimo plenariniuose posėdžiuose ir kitų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narė ji yra, posėdžiuose, galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir (ar) sulaužė priesaiką.

Seimo statuto 227 straipsnyje apkaltos procesas apibrėžiamas kaip parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Apkaltos procesas galimas tik esant Konstitucijos 74 straipsnyje (ir Seimo statuto 228 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems pagrindams: šiurkščiam Konstitucijos pažeidimui, priesaikos sulaužymui arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas.

Seimo statuto 78 straipsnyje yra apibrėžtos Komisijos veiklos kryptys.

Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Komisija analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, skelbia Seimo interneto tinklalapyje informaciją apie be pateisinamų priežasčių Seimo narių praleistus posėdžius bei pavedimų nevykdymą.

Seimo statuto 11 straipsnyje reglamentuojamas Seimo narių dalyvavimas posėdžiuose ir užsienio komandiruotėse. Minėto straipsnio 5 dalyje Komisijai suteikti įgaliojimai spręsti, ar nedalyvavimo Seimo posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos, ir, atsižvelgus į atitinkamų komitetų ir komisijų pirmininkų išvadas ir Seimo nario paaiškinimus, spręsti ginčus, ar nedalyvavimo komiteto ar komisijos posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisijos pirmininkas iki kiekvieno mėnesio 20 dienos apibendrintus praėjusio mėnesio duomenis apie Seimo narių nedalyvavimą Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose praneša Seimo valdybai ir skelbia Seimo tinklalapyje.

Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu. Remiantis Komisijos išvadomis, atlyginimas sumažinamas Seimo valdybos sprendimu.

Pažymėtina, kad Seimo statute Komisijai nėra suteikti įgaliojimai pradėti Seimo nario veiklos tyrimą dėl jo nedalyvavimo Seimo posėdžiuose ar Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose.

Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta viena iš Komisijos veiklos krypčių – nuolat kontroliuoti, ar Seimo nariai nepažeidžia Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Seimo statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, ir Seimo pavedimu tirti Seimo narių veiklą. To paties straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad Komisija pradeda tyrimą dėl galimo Seimo nario padaryto Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Seimo statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo.

Taigi yra nurodomi konkretūs Konstitucijos ir Seimo statuto straipsniai, kurių reikalavimų galimas pažeidimas yra pagrindas pradėti Seimo nario veiklos tyrimą.

Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Seimo statuto 6 straipsnio 1 dalyje.

Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Seimo statuto 15 straipsnio 4 dalies nuostata numato, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, jeigu Seimo narys nėra susijęs su įstaiga, įmone ar organizacija, atlyginančia už kūrybinę veiklą, darbo, tarnybos ar panašiais santykiais, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Seimo statuto 78 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nuosekliai reglamentuojama, kokių veiksmų Komisija privalo imtis, jeigu tyrimo metu jai kyla įtarimų dėl aukščiau minėtų Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatų galimo pažeidimo. Minėto straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse konkretizuojamos Komisijos elgesio taisyklės, atsižvelgiant į Seimo nario galimai padarytos veikos sunkumo laipsnį. Seimo statuto 78 straipsnio 2 dalyje kalbama apie Konstitucijos pažeidimą, 3 dalyje kalbama apie šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir (ar) priesaikos sulaužymą, o 4 dalyje – apie padarytą nusikaltimą.

Seimo statuto 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, kad Seimo narys galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė priesaiką, Komisija ne mažesne kaip 4/5 visų komisijos narių balsų dauguma siūlo Seimui pradėti Seimo nariui apkaltos procesą. Taigi sistemiškai aiškinant aukščiau išdėstytas nuostatas darytina išvada, kad apkaltos procesas Seimo nariui Komisijos iniciatyva gali būti pradėtas tik dėl Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Seimo statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, nusprendė:

Etikos ir procedūrų komisija neturi teisės teikti siūlymą Seimui pradėti apkaltos procesą Seimo nariui dėl jo nedalyvavimo Seimo posėdžiuose ar Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose.