1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	18 12 6
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados	8
1.3.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	17
2.2.	Klausymai	-
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	19
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	218
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	72
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	2
5.2.	Kiti renginiai	-
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	4
6.2.	Priimta delegacijų	-

2. Komiteto sudėtis

2014 m. IV eilinėje (pavasario) sesijoje Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Paulius Saudargas, Komiteto nariai Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Ručys Rimas Antanas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėjas Darius Karvelis (iki lapkričio mėn.), patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė ir padėjėja Vida Katinaitė.

3. AKTUALIAUSI DARBAI

3.1. Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Aplinkos apsaugos komitetas

1. 2014 m. spalio 9 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3¹, 4¹, 6, 12¹, 19 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymą, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą nacionalinėje teisės sistemoje, išvengiant netikslingo nuostatų dubliavimo skirtinguose teisės aktuose bei sumažinant perteklinius reikalavimus ūkio subjektams dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus bus užtikrintas tinkamas Direktyvos perkėlimas ir įgyvendinimas bei tinkamas Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.

2. 2014 m. lapkričio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymą. Įstatymo tikslas – nustatyti, kokio dydžio žemės plotai gali būti parduodami saugomose teritorijose, jei jie yra įsiterpę tarp privačios žemės sklypų. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme vartojamas sąvokas, patikslinta, kokią mėgėjų sodo teritorijos žemę galima pirkti valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustiniuose, taip pat rekreacinėse zonose.

3. 2014 m. lapkričio 13d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo tikslai: 1) patikslinti mineralinių naftos produktų, su įmaišytais biodegalais, žymėjimo tvarką taip, kad ji atitiktų Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 2) paskatinti didesnį biodegalų suvartojimą Lietuvoje; 3) panaikinti degalų pardavėjams tenkančią administracinę-finansinę naštą dėl perteklinių degalų žymėjimo reikalavimų bei 4) sumažinti degalų pardavėjams tenkančią administracinę-finansinę naštą, kuri atsiranda, reikalaujant kiekvieną specialiais ženklais pažymėtą degalų rūšį laikyti atskirose talpyklose bei kolonėlėse.

Įstatymo uždaviniai: 1) suderinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio nuostatas su Europos Sąjungos direktyvomis ir standartais; 2) pašalinti perteklines biodegalų žymėjimo taisykles; 3) suteikti pirkėjams suprantamą ir konkrečią informaciją apie degalinėse parduodamus degalus; 4) užtikrinti, kad Lietuva laikytųsi iš Europos Sąjungos teisės kylančių įsipareigojimų skatinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą transporte.

4. 2014 m. lapkričio 13 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymą, kurio tikslas ‑ įgyvendinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, ypač paskatinti pavojingų medžiagų naudojimo vengimą bei sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekius, nustatyti mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne pašalintomis atliekomis. Nuo 2016 m., kai Lietuvoje turėtų būti sukurta atliekų šalinimui alternatyvi atliekų tvarkymo infrastruktūra (mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kompostavimo aikštelės ir t.t.), sąvartynų operatoriams numatoma pareiga už kiekvieną sąvartyne pašalintą atliekų toną mokėti sąvartyno mokestį. Siūloma skirtingais tarifais apmokestinti atliekas, kurios šalinamos nepavojingųjų atliekų sąvartyne (išskyrus inertinių ir (arba) asbesto atliekų sekcijas), inertinių atliekų sąvartyne (ir (arba) inertinių atliekų sekcijoje ir (arba) asbesto atliekų sekcijoje) ir pavojingųjų atliekų sąvartyne (išskyrus asbesto atliekų sekcijas). Laikantis atliekų tvarkymo hierarchijos nuostatų, atliekų šalinimas sąvartynuose turi tapti bene brangiausiu atliekų tvarkymo būdu. Sąvartyno mokesčio tarifai siūlomi tokio dydžio, kad paskatintų taikyti alternatyvius atliekų šalinimui atliekų tvarkymo būdus (atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ar kitokį naudojimą). Įvedus sąvartyno mokestį, sumažės neigiamas atliekų šalinimo poveikis aplinkai – sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymas, bus panaudotas atliekų medžiaginis ir energetinis potencialas, sumažės pavojingų medžiagų naudojimas.

5. 2014 m. gruodžio 9 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymą. Įstatymas numato naujas sąlygas, užtikrinančias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energetikoje plėtrą. Bus leidžiama statyti ir prie elektros energijos tinklo prijungti saulės šviesos elektrinės, kurias įrengia elektros energijos vartotojai savo ūkinėms arba buitinėms reikmėms tenkinti. Statomų saulės šviesos elektrinių įrengtoji galia ir galimas pagaminti elektros energijos kiekis, turi atitikti elektros energijos vartotojo per praėjusius kalendorinius metus suvartotą elektros energijos kiekį. Elektros energijos vartotojo pagamintą ir ūkinėms arba buitinėms reikmėms nesuvartota elektros energiją superka elektros tinklų operatorius už rinkos kainą.

6. 2014 m. gruodžio 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo sureguliuotas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių ir kito bendrojo naudojimo objektų perdavimas savivaldybėms, taip pat sodininkų bendrijų likvidavimo ar pertvarkymo atvejais; sudaromos sąlygos tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti vidaus kelius, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo tinklus, spręsti šiukšlių išvežimo ir kitus sodininkų bendrijoms aktualius klausimus; nustatyti mėgėjų sodo žemės sklypų užstatymo rodikliai, statinių išdėstymo reikalavimai, kurie leistų užtikrinti norminius atstumus tarp statinių, privažiavimo, priešgaisrinės saugos, nuotekų šalinimo ir surinkimo ir kitus reikalavimus; numatyta aiški ir veiksminga bendrijos narių susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka ir kiti sodininkų bendrijoms aktualūs klausimai.

7. 2014 m. gruodžio 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 7² ir 12¹ straipsniais įstatymą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurie parengti siekiant apibrėžti sodininkų bendrijos teritorijos statusą, paskatinti sodininkų bendrijų registravimą Juridinių asmenų registre, nustatyti reikalavimus sodininkų bendrijų teritorijas pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto kadastre padaryti įrašus apie žemės sklypų buvimą sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje, kad praktikoje nekiltų mėgėjų sodų žemės sklypus parduodančių asmenų atsiskaitymo su sodininkų bendrijomis problemų, nekiltų kliūčių vykdyti sodininkų bendrijų teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, taip pat būtų sudaryta galimybė skirti ES struktūrinių fondų ir kitą paramą sodininkų bendrijoms sodininkų bendrijų teritorijų infrastruktūrai tvarkyti.

8. 2014 m. gruodžio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 8, 9, 10, 19¹ straipsnių ir aštuntojo skirsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama skatinti biokuro tiekėjų vystymąsi bei didinti rinkos dalyvių skaičių, Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimu taip pat yra siūloma padidinti privalomo energijos išteklių biržoje įsigyti biokuro kiekio dalį. Tokiu būdų būtų didinama konkurencija tarp mažesniųjų ir didesniųjų biokuro tiekėjų, kuri leistų formuotis konkurencingai biokuro rinkos kainai bei sumažintų aukštą koncentracijos laipsnį.

Siekiant užtikrinti nuostatų, reglamentuojančių energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos apimtį, aiškumą, šiais pakeitimais taip pat yra koreguojama energijos išteklių biržos sąvoka. Siūlomais pakeitimais aiškiai yra įtvirtinama, kad energijos išteklių biržos operatorius gali organizuoti centralizuotą prekybą biokuru, gamtinėmis dujomis ir (ar) pagalbiniais instrumentais energijos išteklių biržoje, t. y. aiškiai nustatoma, kad energijos išteklių biržos operatorius gali organizuoti prekybą biržoje tiek vienu, tiek keliais pasirinktais ar visais iš išvardintų produktų.

Įstatymo projektų tikslas – sudaryti sąlygas skaidriai ir konkurencingai aplinkai vykdyti energijos išteklių prekybą bei užtikrinti efektyvią kuro ir energijos, naudojamų šilumos ir elektros gamybai, pirkimų priežiūrą ir atsakomybės taikymą už tokių pirkimų tvarkos nesilaikymą.

9. 2014 m. gruodžio 18 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 5, 6, 8, 12¹, 13, 15, 18 ir 20 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymą, kuriuo tikslas – patikslinti ir supaprastinti nuo 2013 m. sausio 1 d. taikomų ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos reikalavimų nacionalinį teisinį reglamentavimą, užtikrinti naujai priimtų Reglamento (ES) Nr. 421/2014, susijusio su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl orlaivių naudotojų dalyvavimo ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje ir Reglamento (ES) Nr. 517/2014 reikalavimų, susijusių su įmonių, vykdančių šaldymo įrangos montavimo, aptarnavimo, techninės priežiūros, remonto ir (ar) eksploatacijos nutraukimo darbus, atestavimu, įgyvendinimą.

Taip pat Komitetas 2014 m. spalio 14 d. apsvarstė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 30², 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 35¹, 35², 35³, 35⁴ straipsniais įstatymo projektą, dėl kurio buvo gauta labai daug pastabų ir pasiūlymų, todėl Komitetas nusprendė siūlyti Seimui šį projektą atmesti. Seimas lapkričio 13 d. projektą atmetė, o Komitetas sudarė darbo grupę parengti naują Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą. Planuojama, kad iki pavasario sesijos darbo grupė baigs darbą ir pasiūlys naujas šio įstatymo pakeitimo pataisas.

3. 2. Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 8 pasiūlymus priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateikė išvadas šiais klausimais:

1. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų Nr. COM/2014/397 Nr. ES-14-60.

2. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa, Nr. COM/2014/398 Nr. ES-14-61.

3. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje, Nr. COM/2014/445. 398 Nr. ES-14-62.

4. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai "Europos energetinio saugumo strategija" Nr. COM/2014/330 Nr. ES-14-58.

5. Tarybos rekomendacija dėl 2014 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Lietuvos konvergencijos programos, Nr. COM/2014/416 Nr. ES-14-52.

6. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "2014 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Augimo stiprinimas", Nr. COM/2014/400. ES-14-53.

7. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai "Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją" Nr. COM/2014/520 Nr. ES-14-64.

8. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl reikalavimų susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių išmetamų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu Nr. COM/2014/581 Nr. ES-14-68.

9. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2015 m. Komisijos darbo programa.

3.3. Posėdžiai ir klausymai

2014 m. rudens sesijoje surengti 17 Komiteto posėdžių, iš kurių 2 išvažiuojamieji posėdžiai ir 1 bendras posėdis su Kaimo reikalų komitetu ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija.

2014 m. lapkričio 5 d. įvyko Komiteto išvažiuojamasis posėdis Varėnos rajone. Posėdžio metu buvo išklausyta Varėnos rajono savivaldybės informacija Dėl stumbrų populiacijos valdymo įgyvendinimo eigos ir kiti aktualūs Varėnos rajonui klausimai. Komitetas nuvyko į Varėnos miškų urėdijos Marcinkonių girininkiją ir Dzūkijos nacionalinį parką, kur buvo pristatytas techninis projektas stumbrų aptvarui, pristatyta stumbrų aptvaro įrengimo darbų eiga ir kiti su stumbrų perkėlimu į įrengiamą aptvarą susiję klausimai.

2014 m. lapkričio 12 d. Komitetas buvo išvykęs į Vievyje esantį geologijos muziejų, kur susipažino su geologijos muziejaus vykdoma veikla. Vizito metu Lietuvos geologijos tarnyba pristatė reorganizacijos projektą, numatantį, kad geologijos muziejus bus vystomas kaip Žemės gelmių informacijos centras

2014 m. spalio 22 d. įvyko bendras posėdis su Kaimo reikalų komitetu ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, kurio metu buvo aptariami verslinės žūklės teisės aktų reglamentavimo klausimai. Posėdžio metu nutarta siūlyti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms apsvarstyti ir priimti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.

3. 4. Parlamentinė kontrolė

Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su aplinkosaugos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

Komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Geologijos tarnybos, Generalinės urėdijos, Saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, savivaldybių ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai. Jie Komitetą informuodavo apie priimamus ar ruošiamus priimti sprendimus, teikė pasiūlymus, atsakė į posėdžių dalyvių klausimus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 19 parlamentinės kontrolės klausimų. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

2014 m. rugsėjo 24 d. Komiteto posėdyje svarstyta Dėl statybos ir griovimo atliekų tvarkymo Vilniaus regione. Į Komitetą kreipėsi regiono gyventojai dėl galimai neteisėtai vykdomos veiklos statybinių atliekų aikštelėje Vilniaus mieste Liepkalnio gatvėje. Posėdžio metu išklausyta informacija ir nutarta prašyti Aplinkos apsaugos ministerijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės iki 2014 m. spalio 8 d. apsvarstyti Vilniaus regione iškilusias problemas dėl statybos ir griovimo atliekų tvarkymo ir pateikti šių problemų galimus sprendimo būdus. Dėl statybos ir griovimo atliekų tvarkymo Vilniaus regione Komitetas dar kartą svarstė lapkričio 19 d. posėdyje.

2014 m. spalio 15 d. Komiteto posėdyje svarstyta dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Nutarta siūlyti Ministrui Pirmininkui pratęsti 2013 m. lapkričio 18 d. potvarkiu Nr. 327 sudarytos darbo grupės darbą ir įpareigoti darbo grupę iki 2014 m. lapkričio 14 d. pateikti sprendimą dėl problemų, susijusių su teismų sprendimų dėl statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu.

2014 m. lapkričio 12 d. Komiteto posėdyje svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas dėl vienbučių ir daugiabučių statybos reglamentavimo. Išklausius informacija nutarta pavesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai parengti ir patvirtinti poįstatyminių teisės aktų projektus, kuriais būtų apribota galimybė projektuoti ir statyti vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus, kurie de facto suprojektuoti kaip daugiabučiai, turint tikslą juos paversti daugiabučiais ir de jure.

2014 m. lapkričio 26 d. ir gruodžio 3 d. Komiteto posėdžiuose svarstyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 metų ataskaita (atsinaujinančių išteklių energetikos, vandens sektoriai) ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo įmonių veiklos apžvalga. Nutarta: pritarti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 metų ataskaitai (atsinaujinančių išteklių energetikos, vandens sektoriai); siūlyti Energetikos ministerijai spręsti dėl teisės aktų neatitikimo, susidariusio po Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo 2013 metais, kai buvo sumažinta kvota biokuro elektrinėms ir pasiūlyti Aplinkos ministerijai, priimant sprendimus dėl ES paramos lėšų skyrimo vandentvarkos projektams naujuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu, vertinti projektų finansinį atsiperkamumą ir alternatyvius variantus.

Taip pat gruodžio 3 d. svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas dėl nuotekų valymo kainos ūkio subjektams skaičiavimo metodikos. Išklausius informaciją nuspręsta siūlyti Aplinkos ministerijai sudaryti darbo grupę iš suinteresuotų institucijų, visuomeninių organizacijų, pramonės įmonių atstovų ir mokslininkų, kuri įvertintų pastabas ir pasiūlymus siūlomiems teisės aktų, susijusių su nuotekų valymo kainos nustatymu, pakeitimams.

2014 m. gruodžio 10 d. svarstyta dėl Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų pertvarkos. Nutarta siūlyti Aplinkos ministerijai nepradėti vykdyti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų pertvarkos, kol nepriimti atitinkami įstatymų pakeitimai.

2014 m. gruodžio 17 d. Komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl karsto regiono problemų. Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai numatyti galimybes skirti aplinkos rėmimo programos lėšas inžineriniams geologiniams ir geotechniniams tyrimams Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti galimybę teikti valstybės paramą iš valstybės rezervo karsto regiono gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, patiriantiems žalą dėl karsto regione vykstančių procesų.

3.5. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo daug laiškų ir raštų, kuriuose dominuojančios temos yra pakuočių ir atliekų tvarkymas, sodininkų bendrijų problemos, statyba ir daugiabučių renovacija, žvejybos klausimai ir kiti su Komiteto veikla susiję klausimai.

Apie tai, kad daug dėmesio buvo skirta laiškų ir raštų nagrinėjimui, liudija tai, kad sesijos metu svarstyta daug parlamentinės kontrolės klausimų, nenumatytų Komiteto darbo plane.

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas išsiuntė 107 raštus ir atsakymus į paklausimus.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu arba elektroniniu paštu.

3.6. Komiteto renginiai

2014 m. lapkričio 27 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Lietuvos statybininkų asociacija surengė regioninę konferenciją skaitmeninės statybos tema. Konferencijos tikslas - supažindinti Seimo narius ir kitus jos dalyvius su šioje srityje pažengusių ES valstybių patirtimi, keistis informacija su kaimyninėmis valstybėmis, skleisti gerąją praktiką.

3.7. Tarptautiniai ryšiai

2014 m. spalio 10-11 d. Komiteto narys Linas Balsys atstovavo komitetą Portugalijos Respublikos asamblėjoje surengtame 14–ajame tarpparlamentiniame posėdyje, skirtame atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo klausimams aptarti.

2014 m. lapkričio 17 d. komiteto narys Darius Ulickas dalyvavo konferencijoje ES energetinės sąjungos klausimais Briuselyje (Belgijos Karalystė).

2014 m. lapkričio 18 d. Komiteto narys Darius Ulickas atstovavo Komitetą EUFORES (ES parlamentarai už atsinaujinančią energetiką) parlamentarų debatuose, skirtuose energetinių produktų ekoženklinimui ir vyksiančiuose Europos Parlamente.

2014 m. lapkričio 20-22 d. Komiteto narys Linas Balsys buvo komandiruotas į Romą (Italijos Respublika) dalyvauti tarptautinės parlamentarų organizacijos Global Legislators Organisation for a Balanced Environment (GLOBE Europe) ir Italijos Respublikos parlamento rengiamame Europos valstybių įstatymų leidėjų konferencijoje „EU Energy Policy Framework for 2030 and National Legislation“, kuris vyko Italijos parlamente.

Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas