1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.0	Seimo pavedimai komitetui Iš jų kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	27 21 6
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados	7
1.3.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	17
2.2.	Klausymai	1
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	15
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	294
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	171
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	4
5.2.	Kiti renginiai	1
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų
6.2.	Priimta delegacijų

2. Komiteto sudėtis

2015 m. VI eilinėje (pavasario) sesijoje Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Paulius Saudargas, Komiteto nariai Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen (nuo 2015-04-29), Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas (nuo 2015-07-02), Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas (iki 2015-06-02), Ručys Rimas Antanas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė, patarėjas Romualdas Varslauskas ir padėjėja Vida Katinaitė.

3. AKTUALIAUSI DARBAI

3.1. Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Aplinkos apsaugos komitetas

1. 2015 m. kovo 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30² straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris nustatyto rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos įgyvendinimo terminą, nes Vyriausybės nutarimu Metodikos įgyvendinimo termino negalima nustatyti, kadangi savivaldybėms įgyvendinant savarankiškąsias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka. Todėl Metodikos įgyvendinimo terminas gali būti nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu.

2. 2015 m. balandžio 16 d. Seimas nutarimu patvirtino Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją. Iki tol galiojo Valstybinė aplinkos apsaugos strategija, kuri buvo patvirtinta 1996 metais ir galiojo aštuoniolika metų. Per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos geopolitinė padėtis, ekonominė ir demografinė situacija, pakito aplinkos kokybė, atsirado nauji veiksniai, darantys įtaką aplinkai ir gamtos ištekliams, todėl ši strategija tapo ne aktuali ir neatitiko nei esamos situacijos, nei numatomų ateities iššūkių. Naujoje Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje suformuluotos keturios prioritetinės aplinkos apsaugos sritys:

1) darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas,

2) aplinkos kokybės gerinimas,

3) ekosistemų stabilumo išsaugojimas,

4) klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių.

3. 2015 m. kovo 14 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pataisoma galiojančio įstatymo sąvokos „jūros aplinkos būklė“ apibrėžtis – taip, kad būtų tinkamai perkelta Europos Sąjungos Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje 2008/56/EB nustatyta ,,aplinkos būklės“ sąvoka.

4. 2015 m. gegužės 14 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir 4 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Atsižvelgiant į 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (toliau – Reglamentas), būtina buvo pakeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, siekiant tinkamai įgyvendinti Reglamentą. Reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, kuriuo nustatomos savybės, dėl kurių atliekos tampa pavojingos.

5. 2015 m. birželio 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 2, 4, 6, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą. Įstatymo tikslas – jo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-408 ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 18 straipsnio nuostatomis, t. y. aplink geriamojo vandens vandenvietę nustatoma apsaugos zona, kurioje taikomi tam tikros ūkinės veiklos apribojimai. Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo įstatyme nustatoma, kad vandenviečių apsaugos zonos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, kai iš vandenvietės tiekiama ar planuojama tiekti vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 geriamojo vandens per parą arba kai geriamasis vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, atsižvelgiant į Direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikoje pagrindus, nustatytą iš požeminio vandens telkinio vandens paėmimo ribą, kurią viršijus turėtų būti kaupiama informacija apie vandens paėmimo vietą, kad galima būtų įvertinti žmogaus veiklos poveikį požeminiams vandenims. Steigiant apsaugos zonas ir nustatant atitinkamus ūkinės veiklos apribojimus jose, įmanoma iki minimumo sumažinti žmogaus veiklos poveikį tokioms vandenvietėms.

6. 2015 m. birželio 11 d. Seimas priėmė ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymą, kuris nurodo kuo vadovaujantis turi būti nustatytos vandenviečių (ne tik geriamojo vandens) apsaugos zonos ir ūkinės veiklos jose apribojimai.

7. 2015 m. birželio 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 straipsnio pakeitimo įstatymą. Įstatymo tikslas – nustatyti aiškius ir tinkamus reikalavimus asmeniui, kuriam suteikiamos žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus teisės. Žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą arba žemės savininko ar valdytojo sutikimą. Šis pakeitimas sudarys prielaidas nuosekliai vykdyti žemės gelmių naudojimo planų rengimo procedūras ir jas užbaigus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka realizuoti suinteresuoto ūkio subjekto teisę valdyti ar naudoti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams naudoti.

8. 2015 m. birželio 11 d. Seimas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ patvirtinimo“. Bendrojo plano jūrinėje dalyje numatomas jūrinių teritorijų – IEZ ir teritorinės jūros naudojimas, išskiriant reikalavimus atskiroms teritorijoms ir veiklai jose priklausomai nuo šių teritorijų ypatumų. Numatoma, kad projekto sprendiniai sudarys sklandžias jungtis tarp žemyninės ir jūrinės dalių, nuosekliai pratęsdami jūrinėse teritorijose Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas ir sprendinius, atsižvelgiant į Baltijos jūroje nustatytas ir besiformuojančias funkcines jungtis, ekologinius, kultūrinius, ūkinius ir kitus interesus.

9. 2015 m. birželio 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 22 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio tikslas pakeisti Žemės gelmių įstatyme vartojamą terminą „vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos“ į terminą „požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos“, ir nustatyti draudimą atlikti išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą šulinių apsaugos zonose ir įrenginių, skirtų geriamajam vandeniui ruošti, teritorijose.

10. 2015 m. birželio 18 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 13, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatomas aiškesnis kasybos pramonės atliekų ir žemės gelmių monitoringo reglamentavimas, pagrindinės tradicinių ir išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių konkursų vykdymo nuostatos.

11. 2015 m. birželio 23d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹straipsniu įstatymą. Įstatymu siekiama patikslinti ir papildyti miškų ūkio veiklos skirtingose miškų grupėse reglamentavimą, pagreitinti miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras; aiškiau reglamentuoti miško kirtimų vykdymą; patikslinti arba naujai apibrėžti kai kurias Miškų įstatyme naudojamas sąvokas; nustatyti nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo ir jų veiklos priežiūros, miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo, pripažinimo negaliojančiais esmines nuostatas; patikslinti specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo galimybes. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) reglamentuojančios nuostatos neužtikrina vieningos miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) sistemos, racionalaus lėšų, kurios skiriamos iš skirtingų finansavimo šaltinių, panaudojimo, o esamų teisinių, finansinių ir organizacinių miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) priemonių nepakanka užtikrinti tinkamą miško kelių kokybę, ypač privačiuose miškuose esančių miško kelių, pasiūlė Miškų įstatyme nurodyti miškų urėdijų įgyvendinamas valstybines funkcijas; sudaryti sąlygas vieningai, miškų urėdijų organizuojamai ir įgyvendinamai, visų miško kelių, nepaisant nuosavybės formos, priežiūrai ir taisymui (remontui); sudaryti sąlygas racionaliai panaudoti skirtingų finansavimo šaltinių lėšas miško kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Siekiant šių tikslų – siūloma Miškų įstatyme įvardinti miškų urėdijų įgyvendinamas valstybines funkcijas; siūloma nustatyti, kad miškų urėdijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina vieningą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose.

12. 2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė ir Lietuvos Respublikos žemės reformos Nr. I-1607 14 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio tikslas ‑ tarpusavyje suderinti Miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas.

13. 2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 34, 40, 45 ir 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 54² straipsniu įstatymą, kuriuo siekiama kontroliuoti pastatyto nekilnojamojo turto registravimą Nekilnojamojo turto registre ir išspręsti problemas, susijusias su neregistruoto turto vertės nustatymu mokesčių administravimo tikslais, numatant, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu Nekilnojamojo turto registre turi būti tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus.

14. 2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė kartu su Statybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 5, 9, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įgalina ypatingais atvejais sudarytos sutarties su valstybės ar savivaldybių institucijomis, įmonėmis ar organizacijomis pagrindu patekti į tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius ar jų valdomus nekilnojamuosius daiktus, atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenis būtina nustatyti ar pakeisti mokesčių administravimo tikslais, kai siekiama paimti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį visuomenės poreikiams arba kai būtina nustatyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto, kuris neturi savininko (savininkų) (arba kurio savininkas (savininkai) nežinomas (nežinomi), kadastro duomenis. Taip pat įstatymu numatoma, kas gali pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas.

15. 2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymą, nustatantį, kad prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaro tvirtinamų sandorių ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo atvejais asmuo pateikia per notarą. Taip pat, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal notaro perduotą asmens prašymą įregistruoja daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus Nekilnojamojo turto registre. Komitetas dar papildė įstatymą nuostata, numatančia, kad asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

16. 2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymą. Įstatymo projekto tikslas – pakeisti „Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos“ pavadinimą, taip pat nustatyti galimybę programos lėšas panaudoti priemonėms, susijusioms su visų atliekų srautų tvarkymu, įgyvendinti. Taip pat siekiant funkcijų optimizavimo ir lėšų panaudojimo efektyvumo, nustatyta, kad programos lėšas administruotų Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas.

3. 2. Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 7 pasiūlymus priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateikė išvadas šiais klausimais:

1. Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių Nr. ES-15-04.

2. Energetikos sąjungos paketas: KOMISIJOS KOMUNIKATAS Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui "Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija" Nr.COM/2015/80 NR. ES-15-08 (specializuotas / svarstymas). Nutarta, atsižvelgiant į tai, kad nei branduolinė, nei netradicinių angliavandenilių technologijos neprisideda prie klimato kaitos tikslų ir apie jas Komunikate užsimenama tik kaip apie papildomas galimybes, išsprendus visuomenės pritarimo ir poveikio aplinkai klausimus, siūlyti išbraukti paskutinės pozicijos pastraipos antrą sakinį.

3. Energetikos sąjungos paketas: KOMISIJOS KOMUNIKATAS Europos Parlamentui, Tarybai "Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m." Nr. COM/2015/81 Nr. ES-15-09.

4. Energetikos sąjungos paketas: KOMISIJOS KOMUNIKATAS Europos Parlamentui ir Tarybai "Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas" Nr. COM/2015/82 Nr. XIIP-ES-15-14 (specializuotas / svarstymas).

5. Energetikos sąjungos paketas: KOMISIJOS KOMUNIKATAS Europos Parlamentui ir Tarybai "Europos dujų sistemos atsparumas trumpuoju laikotarpiu. Pasirengimas galimam tiekimo iš Rytų sutrikimui 2014-2014 m. rudenį ir žiemą" Nr. COM/2014/654/2 Nr. XIIP-ES-15-06.

6. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sprendimų dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priėmimo proceso peržiūra“ Nr. COM/2015/176 Nr. XIIP-ES-15-20.

7. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose Nr. COM/2015/177 Nr. XIIP-ES-15-19.

3.3. Posėdžiai ir klausymai

2015 m. pavasario sesijoje surengta 17 Komiteto posėdžių, iš kurių 2 išvažiuojamieji posėdžiai.

2015 m. gegužės 27 d. Komiteto išvažiuojamasis posėdis vyko Klaipėdos zoologijos sode, kur buvo aiškinamasi dėl laukinės gyvūnijos apsaugos zoologijos soduose. Vėliau Komitetas nuvyko į Kuršėnų miškų urėdiją, kur įvyko susitikimas su Vakarų Lietuvos miškų urėdijų atstovais ir buvo nagrinėjami klausimai dėl valstybinių miškų valdymo.

2015 m. gegužės 28 d. Komitetas nuvyko į Tytuvėnų regioninį parką, kur įvyko susitikimas su Vakarų Lietuvos saugomų teritorijų atstovais ir buvo diskutuojama dėl numatomos saugomų teritorijų pertvarkos.

2015 m. gegužės 13 d. įvyko klausymai dėl Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 1, 3, 11, 12, 13, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 1 priedu įstatymo projekto.

3. 4. Parlamentinė kontrolė

Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su aplinkosaugos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

Komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Geologijos tarnybos, Generalinės urėdijos, Saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, savivaldybių ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai. Jie Komitetą informuodavo apie priimamus ar ruošiamus priimti sprendimus, teikė pasiūlymus, atsakė į posėdžių dalyvių klausimus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 16 parlamentinės kontrolės klausimų. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

2015 m. sausio 13 d. Komiteto posėdyje svarstyta dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo 2014 m. ataskaitos ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2015 m. sąmatos projektų. Po svarstymo nutarta pritarti Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo 2014 m. ataskaitos ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2015 m. sąmatos projektams.

2015 m. kovo 25 d. Komiteto posėdyje svarstyta dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (dvipusės apskaitos sistemos). Nuspręsta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nedelsiant parengti ir patvirtinti Elektros energiją gaminančių vartotojų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių principų aprašą, atsižvelgiant į tai, kad nuo kovo 2 dienos įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas, pagal kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. vasario 27 d. turėjo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos patvirtinti Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką ir nustatyti elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.

2015 m. balandžio 8 d. Komiteto posėdyje svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas dėl nuotekų valymo kainos ūkio subjektams skaičiavimo metodikos. Iškalusęs visus suinteresuotus asmenis, Komitetas pavedė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai koordinuoti studijos dėl bazinio nuotekų užterštumo dydžio nustatymo atlikimą ir atsižvelgiant į šios studijos rezultatus iki 2016 m. kovo 1d. prireikus inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.

2015 m. balandžio 15 d., balandžio 22 d., birželio 3 d. ir birželio 17 d. Komiteto posėdžiuose svarstyta taikomo veiklos modelio vykdant poilsio paskirties, vienbučių ir nesudėtingų pastatų statybą. Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai įvertinti pateiktus pasiūlymus ir iki rugsėjo 1 d. paruošti atitinkamų teisės aktų projektus.

2015 m. gegužės 13 d. Komitetas išklausęs valstybinio audito ataskaitą „Nekilnojamojo turto valdymas, teritorijų priežiūrai skirtos technikos naudojimas valstybiniuose parkuose ir rezervatuose“, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės informaciją apie rekomendacijų įgyvendinimą ir institucijų paaiškinimus nusprendė:

1.Siekiant sureguliuoti privačios žemės naudojimo saugomose teritorijose teisinius santykius su šios žemės savininkais ir valdytojais, siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai parengti ir patvirtinti šių santykių sureguliavimo tvarką (rekomendacijas).

2. Siūlyti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai kartu su valstybinių parkų ir rezervatų direkcijomis laiku ir tinkamai įgyvendinti valstybinio audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

2015 m. gegužės 13 d. apsvarstęs parlamentinės kontrolės klausimą dėl valstybinio audito ataskaitoje „Neišnaudojamos galimybės sumažinti karjerais pažeistus žemės plotus“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, nutarė siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai laiku įgyvendinti valstybinio audito ataskaitoje „Neišnaudojamos galimybės sumažinti karjerais pažeistus žemės plotus“ pateiktas rekomendacijas.

3.5. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo 294 laiškus ir raštus susijusiais su Komiteto veikla klausimais.

Kaip įprasta, daug dėmesio buvo skirta laiškų ir raštų nagrinėjimui, tad sesijos metu svarstyta daug parlamentinės kontrolės klausimų, iš anksto nenumatytų Komiteto darbo plane, o iškilusių nagrinėjant gautus pareiškimus bei skundus.

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas išsiuntė 171 raštą ir atsakymus į paklausimus.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu arba elektroniniu paštu.

3.6. Komiteto renginiai

2015 m. kovo 23 d. Komitete vyko pristatymas „Tvarus vartojimas“. 2014 m. rudenį Lietuvoje pirmą kartą įvyko piliečių konsultacija, kurios tema – tvarus vartojimas. Tai yra išskirtinis metodas, kuris naudojamas, siekiant įtraukti paprastus piliečius į sprendimų priėmimų procesus. Ši konsultacija vyko 11-oje Europos valstybių, iš viso joje dalyvavo 1028 Europos piliečiai (Lietuvoje dalyvių buvo lygiai 100). Žinių ekonomikos forumas parengė pirmąjį trumpraštį „Kuriantiems ateitį. Tvarus vartojimas – Lietuvos piliečių akimis“, kuriame apibendrinami ir pristatomi konsultacijos rezultatai bei labiausiai Lietuvoje išryškėjusios tendencijos, piliečių pozicijos ir pateikiamos rekomendacijos, kurios gali būti svarbios ateityje priimant su tvariu vartojimu susijusius sprendimus, kuris ir buvo pristatytas.

2015m. balandžio 24 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės institutas ir Seimo Europos informacijos biuras organizavo „Europos savaitės 2015 m.“ mokslinę-praktinę diskusiją „Poveikio aplinkai vertinimo aktualijos“. Diskusijoje buvo aptartos Lietuvos ir Europos Sąjungos poveikio aplinkai vertinimo srities teisės aktų aktualijos, poveikio aplinkai vertinimo įtaka verslo plėtrai Lietuvoje, poveikio vertinimo pamokos, teisinės galimybės, objektyvumo užtikrinimas procese bei praktika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

2015 m. gegužės 20 d. Komitete buvo diskutuojama dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Lordų Rūmų pateikto „žaliosios kortelės“ pasiūlymo dėl maisto švaistymo projekto. Maisto švaistymas aktualu ir aplinkosauginiu požiūriu, nes didžiuliai išmetamo maisto kiekiai neigiamai veikia aplinką. Be to, gaminant maisto produktus įvairiuose pasaulio kraštuose alinamos derlingos žemės, sunaudojama daug darbo jėgos ir energijos, naudojamas iškastinis kuras, trąšos, gėlas vanduo.

2015 m. birželio 10 d. Komitetas kartu su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra suorganizavo Europos aplinkos agentūros ataskaitos apie Europos aplinkos būklę ‑ „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015“ pristatymą. Ataskaitą pristatė Europos aplinkos agentūros vykdomasis direktorius prof. Hans Bruyninckx. Ataskaitoje pateikiamas išsamus Europos aplinkos būklės, tendencijų ir perspektyvų įvertinimas pasauliniame kontekste, informuojama apie Europos aplinkos politikos įgyvendinimą 2015–2020 m., analizuojamos galimybės pakoreguoti esamas politikos strategijas. Renginio metu buvo aptarti aplinkos būklės valdymo rezultatai, iššūkiai ir priemonės Lietuvoje.

3.7. Tarptautiniai ryšiai

2015 m. kovo 8-10 dienomis Komiteto narys Raimundas Paliukas dalyvavo Centrinės ir Rytų Europos šalių skalūnų dujų ir naftos forume, kuris vyko Varšuvoje (Lenkijos Respublika).

2015 m. kovo 12-15 d. dienomis Komiteto nariai Gintautas Mikolaitis ir Linas Balsys dalyvavo Austrijos Respublikos parlamente surengtame 15–ame EUFORES tarpparlamentiniame posėdyje, skirtame atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo klausimams aptarti.

2015 m. kovo 29-31 dienomis Komiteto narys Linas Balsys dalyvavo Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) rengiamame tarpparlamentiniame posėdyje „Nuo COP 21 Paryžiuje iki 2050 m.“

2015 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 dienomis Komiteto narys Linas Balsys dalyvavo 24-ojoje Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje Rostoke (Vokietijos Federacinė Respublika).

Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas