1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	57 43 14
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados	9
1.3.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	-
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	28
2.2.	Klausymai	8
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	9
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	488
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	246
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	6
5.2.	Kiti renginiai	2
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų
6.2.	Priimta delegacijų	1

2. Komiteto sudėtis

2014 m. IV eilinėje (pavasario) sesijoje Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Paulius Saudargas, Komiteto nariai Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Valentinas Mazuronis (iki birželio 25 d.), Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Ručys Rimas Antanas (nuo liepos 10 d.), Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėja Loreta Juškaitė (nuo gegužės 19 d. iki liepos 4 d.), patarėjas Darius Karvelis, patarėja Aistrida Latvėnė (iki kovo 28 d.), patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė ir padėjėja Vida Katinaitė.

3. AKTUALIAUSI DARBAI

3.1. Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė pagrindiniu Aplinkos apsaugos komitetas (20 įstatymų)

1. 2014 m. sausio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XII-761), kuris parengtas atsižvelgiant į pasikeitusias Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 1 punkte apibrėžta, kad „Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką, dalis, skirta asignavimų valdytojo strateginiam tikslui įgyvendinti, kuri gali būti finansuojama iš konkrečios valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų pajamų dalies, kurios panaudojimo apimtis ir tikslinė paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime“. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 10 dalyje įvardinti atskaitymai ir sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžetą, o ši gauta valstybės biudžeto pajamų dalis naudojama bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti per finansavimo šaltinį – Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą, kuri yra Aplinkos ministerijos strateginio veiklos plano dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma aiškiai įvardinti valstybės biudžeto pajamų dalies panaudojimo tikslinę paskirtį – bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti (pajamų panaudojimo apimtys (galimos finansuoti priemonės) yra įvardintos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 10 dalyje). Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ministerijose yra ministrai. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įvardintos biudžeto asignavimų valdytojų pareigos. Tačiau Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatos nenumato Aplinkos ministerijos kaip šių asignavimų valdytojo. Todėl Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Komitetas papildė įstatymo projektą, numatydamas, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti, tarp jų ir miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui).

2. 2014 m. sausio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XII-769). Įstatymo tikslas – tobulinti atliekų deginimo įrenginių, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, plėtros tvarką, siekiant užtikrinti tinkamus statomų deginimo įrenginių pajėgumus, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekius. Įgyvendinus pakeitimus bus užtikrinta atliekas deginančių gamyklų kontrolė ir sureguliuoti deginimo pajėgumai, kad nebūtų suplanuotas ir pastatytas per didelis skaičius atliekas deginančių gamyklų ar per dideli atliekų deginimo pajėgumai.

3. 2014 m. balandžio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 33 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XII-833) ir Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XII-834). Pirmuoju įstatymu pratęstas įstatymo įgyvendinimo terminas. Kapinių inventorizacija - tai daug laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantis nuoseklus ir kruopštus darbas. Todėl ne visos savivaldybės spėjo atlikti kapinių inventorizaciją. Kai kurios savivaldybės dar neįregistravo kapinių žemės sklypų nekilnojamojo turto registre. Įstatymo pakeitimas nustato objektyvius įstatymo įgyvendinimo terminus.

Antrasis įstatymas papildytas nuostatomis, susijusiomis su pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių ir užsienio valstybių karių, žuvusių okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimu ir įamžinimu. Numatyta, kad rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos arba pažymimos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.

4. 2014 m. balandžio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XII-840), kuriuo sukurtos teisinės sąlygos, leidžiančios medžiotojams įsigyti medžioklei ir naudoti joje trumpuosius šaunamuosius ginklus tada, kai šūviu reikia pribaigti sužeistą žvėrį.

5. 2014 m. balandžio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 34¹, 34², 34³, 34⁴, 34⁵, 34¹², 34¹⁵, 34¹⁶, 34²⁴ straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymą (Nr. XII-832). Įstatymas perkelia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų nuostatas į nacionalinę teisę, kuriuo tikslinama buityje susidarančių EEĮ atliekų, EEĮ gamintojo ir importuotojo, kai kurių kitų sąvokų apibrėžtis, taip pat siūloma EEĮ platintojams nustatyti pareigą nemokamai priimti smulkios EEĮ atliekas mažmeninės prekybos vietose ir tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos EEĮ atliekos nėra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.

6. 2014 m. balandžio 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XII-845), kurio tikslas ‑ suderinti Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių nuostatas su Žemės reformos įstatymu (Nr. XII-414) pakeistomis Žemės reformos įstatymo nuostatomis ir Žemės įstatymu (Nr. XII-411) pakeistomis Žemės įstatymo nuostatomis, nustatant, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus atitinkamai Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir įtvirtinant, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi tik pagal žemės naudojimo būdą, t. y. mėgėjų sodo žemės sklypus arba sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus.

7. 2014 m. balandžio 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XII-847), kuris nustatyto teisinį reguliavimą, leisiantį ūkio subjektams kompensuoti valstybės institucijų investicijas, reikalingas nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, ir statyti teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas vėjo elektrines. Gamintojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, ir nėra gavę leidimo elektros energijai gaminti, su Lietuvos kariuomene (jei Lietuvos kariuomenė, įvertinusi kitų institucijų interesus teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi apribojimai, nurodo kitą instituciją – su nurodytąja institucija) pasirašo sutartį dėl kompensacijos mokėjimo ir pateikia sutartyje numatytos prievolės įvykdymo užtikrinimą. Leidimai gaminti elektrą šiems gamintojams išduodami tik pateikus sutartį ir prievolės įvykdymo užtikrinimą.

8. 2014 m. balandžio 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 4¹ straipsniu įstatymą (Nr. XII-855), kuriuo reglamentuojama pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę.

9. 2014 m. gegužės 8 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymą (Nr. XII-864), kuriuo įgyvendinamos Direktyvos 94/62/EB nuostatos, nustatančios pareigą supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams vykdyti Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Įstatymu įdiegiama privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema Lietuvoje, nustatytomi pagrindiniai reikalavimai tokios sistemos diegimui ir funkcionavimui. Siūlomais pakeitimais siekiama tobulinti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, kad būtų pagerintas atskiras pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, surinkimas, būtų surenkamas didesnis kiekis geros kokybės, tinkamų perdirbti vienkartinių pakuočių atliekų, būtų mažinamas aplinkos teršimas (šiukšlinimas).

10. 2014 m. gegužės 15 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 2, 7, 8 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XII-882), kuriuo patikslinta savivaldybei priskirta savarankiška funkcija vykdyti bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę. Taip pat įstatymu numatoma, kad įsteigus bendriją ir įregistravus ją Juridinių asmenų registre, šis faktas automatiškai įregistruojamas ir Nekilnojamojo turto registre ir patikslinta bendrųjų pastato konstrukcijų sąvoka, siekiant užtikrinti namo konstruktyvo vientisumą, tinkamą priežiūrą ir naudojimo saugumą, nustatant, kad balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos ir jų atitvarų išoriniai elementai yra laikomi bendrosiomis pastato konstrukcijomis.

11. 2014 m. gegužės 15 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymą (Nr. XII-884), kuriuo į nacionalinę teisę perkeltos 2010 m. lapkričio 24 d. patvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) nuostatos, patikslintas ir papildytas teisinis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės proceso reglamentavimas, sudarytos tinkamos teisinės prielaidos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklos organizavimui. Įstatymu siekiama aiškiau reglamentuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų kompetenciją, teises ir pareigas.

12. 2014 m. birželio 5 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymą (Nr. XII-939) (nauja redakcija), kuris patikslina ir papildo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teisinį reglamentavimą, siekiant aiškiai reglamentuoti asmenų (savivaldybių, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių, vartotojų, kitų asmenų) santykius, atsirandančius išgaunant, naudojant, tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų ir vartotojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų teisėtų interesų apsauga ir ginamos teisės, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nurodytų institucijų ir kitų įstatyme nurodytų asmenų teisės ir pareigos.

13. 2014 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XII-937), kuris nustatė, kad aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos būtų naudojamos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų darbui apmokėti

14. 2014 m. birželio 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XII-960), kuriuo pakeista institucija, išduodanti leidimus naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei žemės gelmių šiluminę energiją, ir įtvirtinta nuostata, kad išduodant leidimą naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei žemės gelmių šiluminę energiją, su Vyriausybės įgaliota institucija turi būti sudaroma išteklių naudojimo sutartis.

15. 2014 m. liepos 10 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XII-1020), kuriuo siekiama suderinanti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, įtvirtinant išimtį, kada nėra būtina savivaldybės lygmens bendrajame plane ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planuose bei detaliuosiuose planuose numatyti biodujų gamybos įrenginių, ne didesnės 1 MW įrengtosios galios, elektrinių statybos. Šis pakeitimas paskatins biodujų, kaip vieno iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos ir panaudojimo elektros energijai gaminti plėtrą, padės išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, kuri paprastai sudaro kliūtis minėtai plėtrai.

16. 2014 m. liepos 15d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 26 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XII-1022), kuriuo koreguojama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyta Teritorijų planavimo komisijos sudėtis.

17. 2014 m. liepos 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymą (Nr. XII-1054), siekiant atskirti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme reglamentuotos valstybės paramos apsirūpinant būstu ir valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sritis nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas.

3. 2. Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 5 pasiūlymus priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateikė išvadas šiais klausimais:

1. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2020-2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija Nr. ES-14-15.

2. Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB Nr. ES-14-21.

3. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu ES Nr. ES-14-20.

4. Komisijos rekomendacija dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu būtinųjų principų Nr. ES-14-22.

5. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga ES-14-36.

3.3. Posėdžiai ir klausymai

2014 m. pavasario sesijoje surengti 26 Komiteto posėdžiai, iš kurių 1 išvažiuojamasis posėdis ir 1 bendras posėdis su Kaimo reikalų komitetu. Taip pat surengti 2 klausymai.

2014 m. gegužės 29-30 d. įvyko Komiteto išvažiuojamasis posėdis Klaipėdos regione. Posėdžio metu buvo išklausyta Klaipėdos RAAD informacija aplinkosauginiais klausimais, aptarti UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdomi investiciniai projektai. Vizito UAB „Šilutės vandenys“ metu nagrinėtas klausimas dėl biodujų gamybos iš nuotekų dumblo potencialo. Taip pat buvo svarstomi klausimai dėl Nemuno deltos regioninio parko saugomų vertybių apsaugos.

2014 m. gegužės 30 d. Komitetas gilinosi į atsinaujinančios energetikos (energiją išgaunat vėjo jėgainėse) plėtros galimybes. Taip pat UAB „Vakarų laivų gamykloje“ buvo nagrinėjami užteršto grunto tvarkymo klausimai.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas surengė 8 klausymus. 2014 m. sausio 14 d. įvyko klausymai dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusius galios įstatymų projektų. Tą pačią dieną popietiniame posėdyje įvyko klausymai dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 7²ir 12¹ straipsniais ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų.

2014 m. balandžio 2 d. rytiniame Komiteto posėdyje įvyko klausymai dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo projekto. Popietiniame tos pačios dienos posėdyje įvyko klausymai dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 30², 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 35¹, 35², 35³, 35⁴ straipsniais ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7 ir 8 priedėliais įstatymų projektų.

2014 m. kovo 19 d. įvyko bendras posėdis su Kaimo reikalų komitetu, kurio metu buvo aptariama padėtis kiaulininkystės rinkoje ir afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių vykdymas.

3. 4. Parlamentinė kontrolė

Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, 2014 m. vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su aplinkosaugos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

Komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Geologijos tarnybos, Generalinės urėdijos, Saugomų teritorijų tarnybos, Teritorijų planavimo departamento jos ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai. Jie Komitetą informuodavo apie priimamus ar ruošiamus priimti sprendimus, teikė pasiūlymus, atsakė į posėdžių dalyvių klausimus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 9 parlamentinės kontrolės klausimus. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

2014 m. vasario 26 d. Komiteto posėdyje svarstyta dėl kompensacinių išmokų žvejams verslininkams, žvejojantiems „Žvejų rojaus“ vandens telkiniuose ir dėl Lietuvos saugomų teritorijų institucinės sistemos ateities. Pirmuoju klausimu nutarta prašyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengti metodiką ir nustatyti išeitinių kompensacijų išmokėjimo tvarką žvejams verslininkams, žvejojantiems „Žvejų rojaus“ vandens telkiniuose. Antruoju klausimu Komitetas konstatavo, kad Aplinkos ministerijai LR Vyriausybė pasiūlė svarstyti galimybę optimizuoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos struktūrą – Tarnybai pavaldžias regioninių parkų direkcijas, nacionalinių parkų direkcijas, gamtinių rezervatų direkcijas reorganizuoti į Tarnybos teritoriniu principu veikiančius administracijos padalinius, kartu optimizuojant pareigybių skaičių, centralizuojant bendrųjų funkcijų atlikimą. Tai nesudarytų prielaidų nei lėšoms sutaupyti, nei žmogiškiesiems ištekliams sumažinti (jie šiuo metu per maži), o veiklą saugomose teritorijose labai komplikuotų. Pertvarka sukurtų nestabilumą, dėl kurio kiltų grėsmė ir vertybėms išsaugoti, ir kvalifikuotiems specialistams išlaikyti. Be to, neaišku, kam reikia reorganizuoti gerai veikiančią sistemą ir nutarė siūlyti Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos tobulinti saugomų teritorijų institucinę sistemą nuosekliai, o ne ją reformuojant arba reorganizuojant.

2014 m. kovo 19 d. Komiteto posėdyje svarstyta dėl biometano gamybos ir vartojimo skatinimo. Išklausius informaciją nuspręsta pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, sudarytą iš visų suinteresuotų institucijų ir asociacijų, kuri susistemintų informaciją apie biometano gamybos skatinimą kitose ES šalyse ir nuspręstų dėl būtinybės keisti įstatymus bei parengtų reikalingus poįstatyminius teisės aktus.

2014 m. kovo 26 d. Komiteto posėdyje svarstyta dėl žemės naudojimo tvarkos laikymosi, t. y. dėl padarytų aplinkos apsaugos pažeidimų gamtinio karkaso zonoje esančiame žemės sklype, adresu Pakalnės g. 5, Gilužio k., Avižienių sen., Vilniaus r. Išklausius informaciją nuspręsta: 1)siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui V. Mazuroniui įvertinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros pareigūnų galimai netinkamai atliktą tyrimą žemės sklype, esančiame Pakalnės g. 5, Gilužio k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., spręsti gamtai padarytos žalos įvertinimo bei padarytų pažeidimų pasekmių šalinimo klausimą; 2) prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM informuoti komitetą apie savo išvadas dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo žemės sklype, adresu Pakalnės g. 5, Gilužio k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., įvertinant vykdomos veiklos pažeidimus, padarinius ir išaiškinant ar nepažeidžiamos kitų žemės sklypų savininkų teisės ir 3) kreiptis į Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl viešojo intereso gynimo dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo bei kilusių pasekmių pašalinimo gamtinio karkaso zonoje esančiame žemės sklype, adresu Pakalnės g. 5, Gilužio k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav.

2013 m. balandžio 16 d. ir 23 d. Komiteto posėdžiuose svarstytas klausimas dėl upių lygio reguliavimo prie hidroelektrinių ir hidroenergetikos poveikio aplinkai. Įvertinus visas aplinkybes, nutarta pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) pakeisti Aplinkos ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 68 „Dėl žuvų apsaugos priemonių mažosiose hidroelektrinėse“ (nustatyti žuvų sunaikinimo turbinose daromos žalos reikšmingumą); 2) pakeisti Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymą Nr.33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ (nustatyti mažosioms HE reikalavimus, kad būtų išvengta dažna vandens lygių kaita upių ruožuose žemiau užtvankų ir automatinių matuoklių fiksuojami vandens lygių duomenys būtų skelbiami realiuoju laiku ir būtų viešai prieinami internete); 3) rengiant Vyriausybės nutarimą dėl Nacionalinės AEI plėtros programos, hidroelektrinių plėtrą didinti tik iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnyje numatytos 141 MW įrengtosios suminės galios. Kaip numatyta įstatymo 49 straipsnyje, Vyriausybės nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai; 4) rengiant Vandens įstatymo naują redakciją, įtraukti nuostatas, draudžiančias hidroelektrinėms naudoti žuvis žalojančias ir nuotėkio neatitinkančias turbinas, t.y. nepritaikytas upės tranzitiniam nuotėkiui praleisti; 5) parengti Energetikos ministerijai informaciją apie Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1098 „Dėl Nemuno upių baseinų rajono valdymo plano ir Priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programos patvirtinimo“ 1 priede 3.3. p. patvirtintos priemonės „Parengti finansavimo programą HE turbinų, darančių žalą aplinkai“ įgyvendinimą.

Taip pat balandžio 23 d. svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas dėl biokuro prekybos problematikos ir biokuro biržos vaidmens rinkoje.

2014 m. gegužės 7 d. Komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl gaisro Kuršių nerijoje aplinkybių.

2014 m. liepos 9 d. apsvarstytas klausimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ruošiantis naudoti durpių telkinius Dainių miško teritorijoje. Po svarstymo nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl UAB „Presto durpės“ planuojamos ūkinės veiklos (durpių telkinių naudojimo) Dainių miško teritorijoje inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo procesą.

3.5. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo daug laiškų ir raštų, kuriuose dominuojančios temos yra geriamo vandens gavyba ir nuotekų tvarkymas, pakuočių ir atliekų tvarkymas, statyba ir daugiabučių renovacija, komunalinio ūkio ir poveikio aplinkai vertinimas, sodininkų bendrijų problemos, medžioklės ir žvejybos klausimai ir kiti su Komiteto veikla susiję klausimai.

Komiteto biuro darbuotojai daug dėmesio skyrė laiškų ir raštų nagrinėjimui, rengė atsakymus į šiuos laiškus ir raštus. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 17 d. Komitetas išsiuntė 246 raštus ir atsakymus į paklausimus.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu arba elektroniniu paštu, dalis prašymų, pareiškimų, kreipimųsi, pasiūlymų išnagrinėta Komiteto posėdžiuose.

3.6. Komiteto renginiai

2014 m. sausio 30 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Aplinkos ministerija ir Elektronikos platintojų asociacija surengė konferenciją tema „Elektros ir elektronikos įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gaminių ir importuotojų bei platintojų veiklos aktualijos 2014“.

2014 m. kovo17 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas dalyvavo inkilų kėlimo akcijoje Šešuolių girininkijoje Ukmergės rajone. Dalyvavimas tokiose akcijose tampa Komiteto tradicija ir jei tik yra galimybė, kiekvienais metais Komiteto nariai ir biuro darbuotojai aktyviai dalyvauja rūpinantis mažaisiais miško gyventojais – paukščiais.

2014 m. kovo 20 d. minint žemės dieną Komitetas organizavo iškilmingą vėliavos pakėlimą Nepriklausomybės aikštėje. Seimo Europos informacijos biure vyko vaikų globos namų piešinių konkurso, skirto Pasaulinei Žemės dienai paminėti, darbų parodos pristatymas, kurio metu apdovanoti konkurso nugalėtojai.

2014 m. kovo 19 d. Seime įvyko konferencija tema „Atliekų deginimo įmonių poreikis Lietuvoje“, kurioje dalyvavo Vilniaus regiono ir Trakų vokės gyventojų bendruomenių atstovai, Seimo nariai, mokslininkai, teisininkai.

2014 m. balandžio 4 d. Komitetas kartu su Elektronikos platintojų asociacija, VŠĮ „Žaliasis taškas“, Padangų importuotojų organizacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija bei Lietuvos autoverslininkų asociacija suorganizavo diskusiją apie gamintojų bei importuotojų atsakomybę Lietuvoje tvarkant atliekas.

Tą pačią dieną dar vyko ir seminaras tema: ,,Europos šalių patirtis vykdant nuotekų infrastruktūros plėtrą mažose gyvenvietėse arba jų grupėse“, kurį surengė Lietuvos vandens tiekėjų asociacija ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

2014 m. gegužės 13 d. Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetu ir Lietuvos saulės energetikos asociacija suorganizavo seminarą – diskusiją tema: „Pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant ES atsinaujinančių išteklių plėtros direktyvas Lietuvoje“.

2014 m. gegužės 14 d. surengta Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro „Europos savaitės 2014“ diskusija „Aplinkos klausimai – Europos Sąjungos politikos dėmesio centre“, kurios metu diskutuota dėl ES aplinkosaugos politikos principų ir jų įgyvendinimo, dėl aplinkosauginių iniciatyvų įgyvendinimo įmonėje AB „Achema“ pagal ES reikalavimus ir diskutuota ar ES pinigai pasitarnavo šalies aplinkos būklei.

3.7. Tarptautiniai ryšiai

2014 m. kovo 25 d. Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas kartu su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu ir komiteto nariais dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Švedijos finansų ministerijos valstybės sekretoriumi Eriku Tedenu (Erik Thedéen) Švedijos ambasadore Sesilija Rutstriom-Ruin (Cecilia Ruthström-Ruin). Diskusijos metu buvo diskutuojama valstybės valdomų įmonių klausimais.

Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas