2014 m. sausio 13 d. pranešimas VIR
Šiandien, sausio 13 d., Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 23-osioms metinėms ir 2013 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
|
|
|
Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas Seime. Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka |
1991-ųjų sausio 13-osios naktį, prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.
Iškilmingame minėjime įžanginį žodį tarė ir renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Minėjime taip pat kalbėjo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, jaunimo atstovas – Kėdainių Mikalojaus Katkaus gimnazijos gimnazistas Evaldas Bucininkas.
Seimo Pirmininkė L. Graužinienė savo kalboje pabrėžė šios istorinės datos svarbą: „Sausio 13-oji – tai ne tik gyva atmintis apie tai, kaip vieningai, susitelkę, aukodamiesi kovojome už laisvę, tai kur kas daugiau – tai jausmas širdies gilumoje, meilė Lietuvai, liudijimas dar ir dar kartą, kad mes, jei reikia, galime numirti už Tėvynę“.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, svarstydamas ar įgyvendinome Sausio 13-osios aukų krauju aplaistytus siekius, kalbėjo apie šiuolaikinės visuomenės skaudulius: „Žudymas turi įvairių formų ir būdų, interesantai įgudo pirmiausia žudyti žmoniškumą, po to jau ir žmones. Ištisos kartos nužudomos dvasiškai ir masiškai. Tai dabarties nusikaltimai žmonijai, tik nėra jiems net vienpusio Niurnbergo teismo. Apsidairykime atviromis akimis, kas dedasi aplinkui, kad ir mūsų pačių visuomenėje, mūsų mokyklose. Turime skelbti žmoniškumo karą, meilės karą nežmoniškumui ir patyčioms.“
Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas išskyrė šeimos vaidmenį ugdant meilę Tėvynei: „Žmogus, išmokęs aukotis mažiausioje bendruomenėje, nepabūgs aukos ir visuomenėje. Aukos dvasia – tai meilės šeimoje vaisius“. Tai, pasak G. Grušo įrodė ir Sausio 13-osios įvykiai: „Tuomet prie laužų, sargyboje už Lietuvos laisvę stovėjo mūsų brangiausi žmonės: tėvai, mamos, seneliai, vaikai ar anūkai. Jie gynė ne tik asmeninę, bet ir savo Tėvynės Lietuvos laisvę. Šie žmonės buvo pasirengę aukotis dėl savo artimųjų, dėl ateities kartų“.
Pasiaukojimą ir vienybę pabrėžė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas: „Lietuvos žmonės, vyrai ir moterys, jauni ir seni, nesusvyravo, nesitraukė, glaudėsi vienas prie kito, giedojo giesmes, meldėsi, na, ir kas be ko, siuntė prakeiksmus smogikams bei jų šeimininkams. Taigi buvo atsilaikyta ir tai buvo pergalė. Lietuva nesusiskaldė, susitelkimo pasipriešinimo centras buvo mūsų parlamentas, Lietuvos širdis, kaip amžiams užrašyta ant Sausio barikadų.“
Kėdainių Mikalojaus Katkaus gimnazijos gimnazistas E. Bucininkas didžiavosi Sausio 13-osios dalyvių drąsa, tačiau atvirai prisipažino nežinąs ar pats ryžtųsi tokiai aukai: „Man dažnokai kyla klausimas, kaip aš elgčiausi, jei pasikartotų šios įsimintinos sausio 13-osios įvykiai? Ar išdrįsčiau eiti ir kovoti už Lietuvos laisvę rizikuodamas savo gyvybe? Žinoma, dabar būtų galima sakyti, jog jei viskas pasikartotų kovočiau, ginčiau, neleisčiau priešui kėsintis į mūsų laisvę, bet juk taip gali kalbėti kiekvienas. O gal tai tik skambūs žodžiai? Juk sakyti ir daryti yra du skirtingi dalykai. Neabejoju, kad dauguma kartais esame drąsūs, bet negaliu atsikratyti kirbančio klausimo, ar galėtume aukoti gyvybę dėl savo šalies?
Iškilmingo minėjimo metu kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui įteikta 2013 metų Laisvės premija.
Renginyje Seime dalyvavo Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Eugenijus Gžeščakas (Eugeniusz Grzeszczak), buvę valstybės vadovai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę artimieji, lemtingų Lietuvos valstybei dienų liudytojai, nukentėjusieji nuo sovietų agresijos, laisvės kovotojai, Lietuvos valstybės gynėjai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių ambasadoriai ir kiti garbingi svečiai.
Saulė Eglė Trembo,
Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)239 6203, egle.trembo@lrs.lt)
