Kovo 11 dieną išrenkamas parlamento pirmininkas, Lietuvai sugražinamas senasis jos valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublika“, Vytis paskelbiamas oficialiu valstybės herbu ir ženklu.

22 val. 44 min. absoliučia balsų dauguma priimamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktas.

Jame rašoma, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė...“

Šiais metais minime mūsų Nepriklausomybės ir Laisvės susigrąžinimo 24-ąsias metines. Jos kupinos susirūpinimo ir nerimo dėl įvykių Ukrainoje, kur taikiuose mitinguose žuvo žmonės.

Šį kelią praėjome ir mes. Pagerbkime Lietuvos kovotojus, žuvusius už Nepriklausomybę, pagerbkime jau išėjusius signatarus, pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą, pagerbkime Maidano kovotojus, žuvusiuosius Ukrainoje tylos minute....

Ačiū.

Per 24-erius laisvės metus daug kartų prisiminėme ir pagerbėme tautos didvyrius, mūsų jaunos nepriklausomos valstybės raidą, svarbiausius įvykius. Tačiau apie kovą dėl Laisvės ir kovotojus būtina kalbėti dar ir dar, kad mes, mūsų vaikai ir anūkai suvoktume, kokia didelė Nepriklausomybės kaina ir, kokia neapsakomai didelė vertybė yra Laisvė.

Daug kuo galime pasidžiaugti, kas pasiekta per pastaruosius kelis dešimtmečius: tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais. Sėkmingai pirmininkavome Europos Sąjungos tarybai, šiuo metu perėmėme pirmininkavimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.

Mūsų kariai Afganistane, Kosove ar kitose misijose ne kartą įrodė, kad savo profesionalumu nenusileidžia galingųjų valstybių kariams.

Pasiekėme daug, nes buvome atkaklūs ir vieningi.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo užaugo nauja karta, gimusi jau laisvoje Lietuvoje. Džiaugiuosi matydama daug gabių jaunuolių, kurie aktyviai įsilieja į Lietuvos visuomeninį ir politinį gyvenimą. Jiems, aktyviems ir kūrybingiems, palaipsniui perduosime mūsų valstybės – Lietuvos – vairą.

Džiugina ekonominiai šalies pasiekimai. Lietuvos įmonės, atskirose šakose, sėkmingai konkuruoja su Europos Sąjungos ir kitomis pasaulio valstybėmis. Didžiuojamės mūsų mokslininkų išradimais.

Mūsų medikai stebina pasaulį savo profesionalumu. Visų pasiekimų tiesiog neįmanoma šioje trumpoje kalboje išvardyti.

Žvelgdami į praėjusių ir šių metų rezultatus matome, kad šalies ekonomika atsigauna, o tai reiškia, kad verslas ir Lietuvos gyventojai į priekį gali žvelgti su didesniu optimizmu ir tikėtis gerų pakyčių.

Tačiau nerimą kelia tai, kas šiuo metu vyksta aplink mus, kad nepriklausoma Ukrainos valstybė turi kovoti už savo teisę būti laisva, kad kaimyninės Rusijos Prezidentas ir parlamentas priima sprendimus, kuriais siekiama perbraižyti Europos žemėlapį.

Kaimyninės šalies propagandiniai kanalai šmeižia Lietuvą.

Įtempta padėtis ne tik Ukrainoje. Klausimas rimtas – ar sustos Putinas peržengęs Ukrainos sieną..?

Tikiuosi, kad įvykiai Ukrainoje, mums leis aiškiai suvokti, kad valstybės viduje dirbtinai neturime ieškoti priešų, skleisti gandų ir kurstyti nesantaiką, vardan asmeninių interesų ar rinkiminių kovų.

Norisi tikėti, kad tai tik tuščios ambicijos, o ne sąmoningas valstybės skaldymas iš vidaus.

Kaip rašė Vydūnas: laisvę lengvai pažįsta tas žmogus, kuris visu savo veikimu reiškia tikrąjį žmoniškumą, kuris teisingas, malonus, kantrus ir tvirtas visame, ką jis daro.

Dabar, kaip ir tada prieš 24-erius metus turime būti vieningi.

Vieningi savo:

dvasia,

įsitikinimais,

tikėjimu

ir pasiaukojimu.

VARDAN TOS LIETUVOS

Su švente. Ačiū.