2014 m. kovo 28 d. pranešimas VIR
„Gerbiamieji kolegos parlamentarai, Ekscelencijos ambasadoriai, ponios ir ponai,
džiaugiuosi turėdama galimybę pasveikinti Jus visus, susirinkusius į tarptautinę konferenciją „Parlamentų indėlis į NATO plėtrą“ Lietuvos Respublikos Seime. Labai malonu, kad Seimo organizuojama konferencija sulaukė tokio gausaus NATO valstybių ir kandidačių parlamentų narių ir visuomenės dėmesio.
Šiais metais gausu itin reikšmingų sukakčių. Rytoj, kovo 29 d., Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis – Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – švenčia narystės NATO 10-metį. Trys valstybės, kurios buvo mums pavyzdys šiame kelyje, – Čekija, Vengrija ir Lenkija – neseniai jau atšventė narystės NATO 15 metų sukaktį. Albanija ir Kroatija, už kurių narystę jau ir Lietuva kėlė ranką Šiaurės Atlanto Taryboje, mini 5-ąsias buvimo Aljanse metines. Reikia neužmiršti, kad ir NATO šie metai ypatingi – balandžio 4 d. galingiausiam pasaulio kariniam Aljansui sukaks 65-eri. Kovo 31-ąją mūsų taip pat laukia tikrai įdomi sukaktis – 60 metų nuo to laiko, kai Sovietų Sąjunga pareiškė norinti tapti NATO nare.
Lietuvos narystė NATO nebuvo mums padovanota ar pasiekta mūsų per vieną dieną. Dar prieš 20 metų Prezidentas Algirdas M. Brazauskas laiške tuometiniam NATO Generaliniam Sekretoriui Manfredui Viorneriui (Manfred Wörner) išdėstė prašymą priimti Lietuvą į NATO. Tais pačiais metais Lietuva įrodė, kad jau yra pasirengusi konkrečiais veiksmais prisidėti prie saugumo Europoje stiprinimo – Lietuvos karių būrys pradėjo dalyvauti Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijoje Kroatijoje. Lietuva ėmėsi ginkluotųjų pajėgų reformos, modernizavo ginkluotę, rusiškus ginklus ir karinę techniką pakeitė NATO standartus atitinkančia ginkluote ir karine įranga. Šie pokyčiai yra puikiai atspindėti unikalioje ginkluotės parodoje, kuria Jūs jau turėjote galimybę ir dar turėsite progos pasigrožėti.
Malonu, kad narystės dešimtmetį minime būtent šioje – Kovo 11-osios Akto salėje. Čia truputį daugiau negu prieš 10 metų Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį. Ratifikavo vieningai, nes jau 20 metų Lietuvos užsienio ir gynybos politika yra grindžiama visų pagrindinių politinių partijų, nesiskirstant į poziciją ar opoziciją, sutarimu. Tik tokia vienybė leido priimti kartais nelengvus sprendimus, taip pat sutelkti visuomenės paramą narystei NATO. Kaip tik rytoj politinės partijos dar kartą patvirtins mūsų užsienio ir gynybos politikos principų tęstinumą ir nubrėš artimiausių šešerių metų pagrindines gaires.
Per 10 metų ne kartą įsitikinome realia narystės NATO nauda. Tai rodo ne tik kasdien mūsų dangų saugantys sparnuoti policininkai – NATO oro policijos misijos naikintuvai, bet ir galimybė treniruotis ir tobulėti kartu su geriausiais pasaulio kariais, naudotis moderniausiomis karinėmis technologijomis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad narystės įsipareigojimai buvo praktiškai įtvirtinti kartu dalyvaujant tarptautinėse operacijose. Esu pati lankiusi mūsų karius Afganistane, kur ISAF operacijoje Lietuvos kariai petys į petį kovoja ne tik su JAV ir kitų NATO valstybių narių, bet ir su Gruzijos, ir su Ukrainos kariais. Įsitikinau, kad Lietuvos karių tarnyba duoda naudos ir Afganistanui, ir NATO, ir patiems mūsų kariams.
Dabar, praėjus 15 metų po pirmosios NATO plėtros bangos, įvykusios pasibaigus Šaltajam karui, galime drąsiai teigti, kad NATO plėtra yra sėkmės istorija, kad naujų valstybių priėmimas daug davė ne tik Vidurio ir Rytų Europai, bet ir prisidėjo prie paties Aljanso stiprinimo. Buvimas NATO taip pat sustiprina valstybių narių dvišalius ryšius ir įpareigoja drauge stiprinti gynybą.
Buvimo NATO narėmis svarbą Europos valstybės kaip niekada aiškiai suvokia pastaraisiais mėnesiais, kai visi esame Rusijos Federacijos vykdomo brutalia jėga paremto Europos valstybių sienų perbraižymo liudininkai. Kaip esame pažymėję bendruose Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkų pareiškimuose, Rusijos įvykdyta Ukrainos teritorijos dalies okupacija ir aneksija yra rimčiausias iššūkis viso pasaulio saugumui po Šaltojo karo pabaigos. Skaudi ir tragiška XX a. Europos valstybių patirtis įpareigoja mus pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, kad istorija nepasikartotų.
Naujų iššūkių mūsų visų saugumui akivaizdoje turime aiškiai pabrėžti vienos iš svarbiausių NATO nuostatų – atvirų durų politikos svarbą. Kiekviena kriterijus atitinkanti ir narystės siekianti Europos valstybė turėtų tapti NATO nare. NATO plėtra nuo 1999 m. žengia penkiamečiais žingsniais, šiais metais kaip tik sukanka penkeri metai po paskutinės plėtros bangos. Pats laikas nedvejojant žengti ir kitą žingsnį šioje sėkmės istorijoje. Juk tik tokiu būdu galima užtikrinti saugios Europos projekto sėkmę.
Gerbiamieji kolegos,
neabejoju, kad šioje konferencijoje išsamiai aptarsite šiuos ir kitus narystės NATO klausimus, pasidalinsite mintimis apie saugumo iššūkius ir bendrus veiksmus, reikalingus jiems atremti. Pranešėjai savo idėjomis, be abejonės, praturtins konferencijos diskusijas. Visiems konferencijos dalyviams linkiu įkvėpimo, energijos ir produktyvaus darbo. O mūsų svečiams iš užsienio norėčiau palinkėti malonios viešnagės Vilniuje. Lauksime Jūsų sugrįžtančių dar kartą į Lietuvą!
Ačiū.“
|
|
|
Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr. |
