Kalbos 

2014 m. balandžio 7 d. pranešimas VIR

 

„Gerbiamieji kolegos,

ši Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija yra baigiamasis Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens renginys, gražiai mums primenantis artėjantį Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio paminėjimą, kurį drauge su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis švęsime vos po keleto savaičių.

Mums tai – simbolinė grįžimo į Europą diena. Ji Lietuvos žmonėms tokia pat svarbi, kaip ir kaip neseniai paminėtas mūsų narystės NATO dešimtmetis. Ta proga Vilniuje skambėjo Liudvigo van Bethoveno (Ludwig van Beethoven) 5-oji, arba „Likimo“, simfonija, savo muzikine kalba priminusi, kad netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos padaryti žingsniai buvo teisingi ir tapo esminiai mūsų valstybei.

Likimas mūsų tautai lėmė ir garbingą istoriją, ir nepaliaujamą kovą už savo valstybės išlikimą, Nepriklausomybę ir ateitį. Manau, nesuklysiu pasakiusi, kad tik suvieniję savo jėgas sugebėjome pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Šiandien visi sutinka, kad lemiami veiksniai siekiant užsibrėžtų strateginių užsienio politikos uždavinių, taip pat ir vidaus reformų, buvo politinių jėgų ir visuomenės konsolidacija bei integracijos į Europą perspektyva.

Nueitas nelengvas kelias verčia ne tik įvertinti tai, kas buvo, bet ir žvelgti į ateitį. Vos prieš porą savaičių pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas skelbia apie siekį sutelktomis valstybės ir jos piliečių pastangomis toliau plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti valstybės vidaus ir išorės saugumą, remti tolesnę Europos Sąjungos ir NATO integraciją.

Šiame susitarime taip pat pabrėžiamas siekis didinti Lietuvos ir Europos Sąjungos energetinę nepriklausomybę vykdant bendrą energetikos išorės politiką, kurti Europos Sąjungos energetikos ir transporto infrastruktūrą ir prisijungti prie Europos ekonominės ir pinigų sąjungos.

Kartu reiškiamas siekis remti tolesnę Europos Sąjungos ir NATO plėtrą, pagrindinį dėmesį skiriant Rytų partnerystės šalims, ypač Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, siekiant greitesnio jų suartėjimo su Vakarų demokratine bendruomene.

Gerbiamieji kolegos,

Rytų partnerystės pagrindas yra bendros Europos vertybės: pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, demokratijai, teisės viršenybei. Siekdami šių vertybių, kartu su Rytų partnerėmis norime sukurti saugumo, stabilumo ir gerovės erdvę mūsų kaimyninėse šalyse – neatsiejamoje Europos dalyje.

Mes siūlome glaudesnę politinę asociaciją ir ekonominę integraciją, kur kiekvienas partneris gali rinktis, kiek toli ir kaip greitai jis nori judėti plėtodamas santykius su Europos Sąjunga. Mes taip pat suprantame, kad kiekvieno iš jų ambicijos ir vizija gali būti skirtingos.

Mielieji kolegos,

rengdami šios konferencijos darbotvarkę, negalėjome net įsivaizduoti, kad Rytų partnerystės tema teks diskutuoti stebint brutalius Rusijos veiksmus Kryme.

Šiandien, XXI amžiuje, agresija ir prievarta Europoje vėl tapo realybe, o mūsų kaimynystėje vėl sklando karo šešėlis.

Rusijos Federacijos veiksmus Kryme vertiname kaip pažeidžiančius Ukrainos suverenumą, teritorijos vientisumą ir keliančius rimtą grėsmę taikiam ir demokratiškam regiono vystymuisi bei Europos saugumui ir stabilumui.

Įvykiai Ukrainoje akivaizdžiai parodo bandymus vetuoti suverenių valstybių pasirinkimus paminant pamatinius Helsinkio principus ir bendrąsias vertybes, kuriomis remiasi taikios ir laisvos Europos idėja.

Tai esame konstatavę bendruose pareiškimuose su kolegomis Baltijos valstybių parlamentų vadovais, taip pat Lenkijos Respublikos Senato, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkais.

Ir vėl prisimenu paralelę su mūsų Nepriklausomybės atkūrimo pradžia, kai žlungančiai imperijai priešintis galėjome tik veikdami drauge Baltijos Taryboje, rasdami paramą ir supratimą tarp kolegų Lenkijoje, Skandinavijos šalyse, JAV ir visų kitų draugų.

Todėl ir šiandien, siekdami atkurti tarptautinę taiką ir saugumą, kviečiame Europos Sąjungos valstybes nares ir visą tarptautinę bendruomenę apjungti savo pastangas ir suteikti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai visą įmanomą politinę ir ekonominę paramą kelyje į Europos Sąjungą.

Tiems, kurie teigia, kad Rusijos veiksmai – tai reakcija į Europos Sąjungos Rytų partnerystės politiką, mūsų atsakas tegali būti vienas – šią politiką būtina toliau stiprinti ir užtikrinti mūsų kaimynėms teisę pačioms pasirinkti vertybinės, politinės, ekonominės integracijos kryptį.

Mūsų partnerių nuosekliai puoselėjama integracijos į Europą perspektyva yra ne kas kita kaip noras gyventi laisvėje ir taikoje. Tai reali galimybė gyventi saugioje, stabilioje, demokratinėje, žmogaus teises užtikrinančioje valstybėje.

Kiekviena to norinti Europos valstybė – tokios yra ir mūsų Rytų partnerės – turi turėti galimybę ateityje tapti Europos Sąjungos nare.

Gerbiamieji kolegos,

šių metų kovo 21 d. Briuselyje buvo pasirašyta Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos susitarimo politinių nuostatų dalis. Kaip žinome, jau labai greitai planuojama pasirašyti ir asociacijos susitarimus su Moldova ir Gruzija.

Šie susitarimai – tai efektyviausi instrumentai, kuriais naudodamiesi galime padėti šioms šalims sustiprinti savo politinį ir ekonominį stabilumą ir padidinti jų atsparumą išorės grėsmėms.

Taip pat svarbu, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova būtų tinkamai pasirengusios įgyvendinti asociacijos susitarimus, kad būtų sukurtos efektyvios ir stiprios koordinacinės struktūros, todėl siūlome sutelkti mūsų paramą būtent į tai, kas lems būtinų reformų įgyvendinimo ateityje sėkmę.

Būtina, kad pasirašius šiuos susitarimus jie būtų greičiau ratifikuoti ir būtų užtikrinta kuo sklandesnė šios procedūros eiga.

Iš savo patirties žinome, kokia svarbi tokiais momentais tampa ekspertinė pagalba. Ne taip seniai Baltijos valstybės pačios mokėsi parlamentinės demokratijos pamokų Europos Taryboje, iš tuometinio Šiaurės Atlanto Aljanso valstybių (dabartinėje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje), ESBO Asamblėjoje ir kitose struktūrose, o šiandien jos pačios dalijasi savo patirtimi su Rytų partnerėmis.

Tikime, kad tokia veikla prisidedame prie aktyvios ir veiklios pilietinės visuomenės Rytų partnerystės šalyse stiprinimo. Plėtojant šią veiklą matau ir svarbią užduotį mums, Europos Sąjungos valstybių ir Rytų partnerystės šalių parlamentų atstovams.

Manau, kad mūsų vaidmuo ir atsakomybė yra ypač svarbūs stiprinant pilietinę visuomenę tiek Rytų partnerystės šalyse, tiek ir pačioje Europos Sąjungoje.

Labai svarbu ir tai, kaip šios šalys atlaikys tolesnį spaudimą ir išorės jėgų bandymus destabilizuoti jų vidaus padėtį. Reiškiame savo solidarumą su Ukraina, Moldova ir Gruzija.

Džiaugiamės, kad Ukrainoje pradėjo darbą ESBO specialioji stebėsenos misija, kurios paskirtis – stebėti saugumo ir žmogaus teisių sąlygas bei padėti sumažinti įtampą. Lietuva į šią misiją taip pat delegavo savo atstovą.

Europos Sąjunga jau parengė konkrečios paramos priemonių paketą Ukrainai, analogiškus paketus turėtume suformuoti ir Moldovai bei Gruzijai ir taip padėti joms atremti galimas išorės grėsmes.

Remiame Europos Komisijos pasiūlytą ir 2014 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 11 mlrd. eurų finansinės paramos paketą Ukrainai. Tačiau taip pat suprantame, kad Ukrainai būtina neatidėliotina finansinė parama, kuri užtikrintų ekonomikos stabilumą ir leistų tuojau pat pradėti reformas. Tai svarbu ir apie tai turime kalbėti jau šiandien.

Mielieji kolegos,

krizė Ukrainoje dar kartą išryškino stipraus transatlantinio ryšio, grindžiamo bendromis vertybėmis ir bendrais demokratijos sklaidos tikslais, svarbą. Jis kaip oras: nejauti, kol kvėpuoji, tačiau atimk jį – ir būsi visko netekęs. Ar ne mūsų visų pareiga dabar pagalvoti, kaip jį sustiprinti ir išplėtoti?

Mes džiaugiamės, kad kaimynė Latvija Rytų partnerystę įvardijo savo pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetu.

Mūsų pareiga dabar veikti taip, kad dar labiau sustiprintume Rytų partnerystės programos efektyvumą artėjant kitam Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio vadovų susitikimui 2015 m. gegužės mėn. Rygoje.

Turime gerai pagalvoti ir apsispręsti, kokios tam reikalingos politinės ir institucinės priemonės. Manau, kad mums reikėtų pasiūlyti, ką šioje srityje gali nuveikti visi Europos parlamentai – tiek nacionaliniai, tiek Europos Parlamentas.

Baigdama savo kalbą norėčiau dar kartą pasidžiaugti ir pasveikinti čia, istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje, dalyvaujančius savo kolegas iš Rytų partnerystės šalių. Tikiu, kad man ir Jums bus tikrai malonu išgirsti kolegų iš Rytų nuomonę bei pasidalyti savąja.

Suprantame, kad ateities Europos kaimynystės politika turi būti plėtojama atsižvelgiant į reikšmingai pakitusią politinę, socialinę ir ekonominę realybę, taip pat į skaudų pasirinkimą tų Ukrainos piliečių, kurie stovėjo barikadose ir žuvo Maidane. Negalime pamiršti, kad jų pasirinktas kelias visuomet buvo aiškus – už ateitį Europoje.

Dėkoju už dėmesį.“