2014 m. liepos 31 d. pranešimas VIR
„Mielieji Medininkų
žudynių aukų artimieji ir visi čia susirinkusieji,
dvidešimt trečius
metus gedime ir kasmet liepos 31-ąją susiburiame čia, Medininkų pasienio poste,
nulenkti galvas prieš žuvusius septynis Lietuvos didvyrius.
1991 metais liepos
31-ąją šioje vietoje buvo įvykdytas kraupus nusikaltimas žmoniškumui.
Tą dieną
prieš 23-ejus metus Lietuvą apskriejo kraupi žinia, kad naktį Medininkų
pasienio kontrolės poste šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję
pareigūnai: greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai – Mindaugas
Balavakas ir Algimantas Juozakas, Kelių policijos valdybos policininkai – Juozas
Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Vilniaus muitinės inspektoriai – Antanas
Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.
Ričardas
Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.
Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams
pavyko išgelbėti ir šiandien jis čia, su mumis.
|
Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr. |
Lietuvai
atkūrus nepriklausomybę Sovietų Sąjungos vadovybė iškėlė užduotį suskaldyti ir destabilizuoti
Lietuvos valstybę. Užpuolimai buvo vykdomi daugelyje vietų: apšaudomi pasieniečių
autobusai, deginami postų pastatai, naikinami dokumentai, plėšoma Lietuvos
valstybės vėliava, sužeidžiami beginkliai Lietuvos pareigūnai.
Tačiau su
šiais vyrais buvo susidorota pačiu žiauriausiu būdu jiems einant tarnybą, darbo
vietose. Liko amžinas skausmas jų šeimoms ir artimiesiems.
Pagerbkime
žuvusiuosius tylos minute.
Šeimos, į
darbą išlydėjusios vyrus, net neįtarė, kad brangius jiems žmones mato paskutinį
kartą, kad jie daugiau niekada nebepravers savo namų durų. Kai kurie iš jų tada
dar buvo labai jauni – dvidešimtmečiai, trisdešimtmečiai. Gyvenimas tik
prasidėjęs, galbūt turėjo didelių planų, gražių svajonių, kiti šioje Žemėje
našlaičiais paliko mažučius vaikus ir ilgesingas jų akis, turbūt dar ilgai
laukusias grįžtančių tėčių.
Iki ašarų
sujaudino, kai išgirdau, jog ūgtelėjusi Antano dukrelė ėmė rengtis panašiais
drabužiais, kokius dirbdamas muitininku dėvėjo tėtis, ir net kaklaraištį
pasirišdavo.
Tačiau žuvę
čia, Medininkų pasienio poste, vyrai greičiausiai gerai suvokė, kad jų
pasirinkimas tarnauti vos atgimusiai, dar gležnai Lietuvai, kur pasienio
tarnybos tik ėmė kurtis, buvo ne tik garbingas, bet ir labai pavojingas.
|
Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr. |
Generalinė
prokuratūra Medininkų žudynių bylą tyrė dvidešimt dvejus metus. Praėjusiais metais
ikiteisminis tyrimas dėl Medininkuose įvykdyto nusikaltimo žmoniškumui buvo
baigtas, ir byla perduota teismui.
Tačiau tiesa
iki galo nėra aiški, ir nusikaltimo vykdytojai iki šiol nenubausti. Rusija,
kurios piliečiai yra įtariamieji, juos išduodant neteikia pagalbos. Bet neturime
nuleisti rankų ir palikti žudikų ramybėje, nors žinant dabartinę geopolitinę
situaciją užduotis Lietuvai vykdyti teisingumą tampa dar sudėtingesnė.
Viltis ir
atkaklumas turi būti stipresni už visas kliūtis. Šiam nusikaltimui senaties
termino nėra. Pamynusieji žmoniškumą, tikiu, sulauks atpildo.“
