2014 m. rugpjūčio 6 d. pranešimas VIR
„Gerbiami
Gotlando komunikato signatarai ir visi šio renginio dalyviai,
šiandien
nepriklausomos Lietuvos parlamento rūmuose susirinkome paminėti reikšmingą
istorinį įvykį. Prieš dvidešimt penkerius metus – 1989 m. rugpjūčio 6 d. – Gotlando
saloje, Švedijoje, buvo pasirašytas politinis komunikatas, kuris skelbė kad „visų
pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės
atkūrimas“.
Tai labai
svarbus dokumentas, deklaravęs visų lietuvių bendrą siekį ir padėjęs pagrindus
Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 d.
Gotlando
komunikatas turi ypatingą reikšmę. Pirmą kartą nuo Lietuvos sovietinės
okupacijos lietuviai iš viso pasaulio susivienijo bendram tikslui.
Gotlando
komunikatą pasirašė aštuoni Lietuvos ir užsienio lietuvių politinių jėgų
atstovai: Kazys Bobelis, Antanas Buračas, Vytautas Landsbergis, Česlovas Kudaba,
Kazimieras Motieka, Justas Paleckis, Antanas Terleckas ir Irena Lukoševičienė.
Deja, trijų
komunikato signatarų tarp mūsų jau nebėra. Pagerbkime Kazio Bobelio, Česlovo
Kudabos ir Irenos Lukoševičienės bei visų mirusių 38-osios Europos lietuvių studijų
savaitės dalyvių atminimą tylos minute.

|
Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr. |
Mūsų visų
vienybė ir šiandien, esant sudėtingai geopolitinei situacijai Europoje,
suteikia stiprybės ir sutelkia naujiems darbams.
Pagrindinis
Gotlando komunikate iškeltas tikslas pasiektas – nepriklausoma Lietuvos
valstybė atkurta. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, jis kelia naujus
uždavinius. Analizuojant sudėtingą geopolitinę situaciją, vertinant naujas grėsmes
nacionaliniam saugumui, neprognozuojamą kaimyninių šalių elgesį naudojant jėgą,
atėjo laikas dar kartą sugrįžti prie komunikato idėjos ir sutelkti visus
pasaulio lietuvius naujam tikslui – išsaugoti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Esant
dabartinei politinei situacijai, vykdomai atvirai, agresyviai ir vienašališkai
propagandai, būtina garsiai kelti aiškų tikslą, susitelkti ir visomis
priemonėmis apginti mūsų valstybės nepriklausomybę.
Prieš
dvidešimt penkerius metus laisvė ir tautiniai idealai kiekvieno lietuvio vertybių
skalėje buvo iškelti aukščiausiai. Per tuos metus užaugo ne viena karta. Idealų,
už kuriuos kovojome, nešėjas ateities kartoms yra jaunimas. Todėl svarbu, kad valstybė
dėtų visas pastangas mokyklose jaunajai kartai skiepijant pamatines pilietiško
mąstymo vertybes ir ugdytų budrumą saugant mūsų valstybę.
Tokį šiandien
ir ateityje matau visų pasaulio lietuvių gyvybinį tikslą.“