2014 m. rugsėjo 23 d. pranešimas VIR
„Gerbiamieji
kolegos Seimo nariai, gerbiamieji signatarai, šio posėdžio svečiai, Lietuvos
žydų bendruomenės nariai,
ši diena,
rugsėjo 23-ioji, Lietuvos kalendoriuose jau daugelį metų yra paženklinta
atminimo dienos žyme. Ji skirta Lietuvos žydų genocidui, kurio metu buvo sunaikinta
didžioji dauguma skaitlingos prieškarinės Lietuvos žydų bendruomenės narių.
Išlikę gyvi
Lietuvos žydų bendruomenės nariai iki šiol su nenusakomu sielvartu prisimena savo
motinas, tėvus, vaikus, gimines, draugus, kaimynus, ėjusius pasitikti mirties.
Vilniaus
žydai buvo šaudomi Paneriuose, Kauno žydai – IX forte, Šiaulių – Kužių
apylinkėse. Šiais metais pažymime Kauno ir Šiaulių getų sunaikinimo 70-ąsias
metines. Tai buvo jau beveik paskutinieji 1941 metais prasidėjusios didžiosios
žydų tragedijos Lietuvoje akordai.
Iš
trisdešimties tūkstančių karo pradžioje Kaune gyvenusių žydų 1944 metų vasarą
beliko nepilnas tūkstantis, o iš šešių su puse tūkstančio Šiaulių žydų gyvųjų
išliko apie 500 žmonių.
Iš viso buvo
sunaikinta beveik 200 tūkst. arba 90 proc. visų Lietuvos žydų.
Pagerbkime
žuvusiųjų atminimą tylos minute.
|
Seimo kanceliarijos (aut. Ilona Šilenkova) nuotr. |
Šiandien ne
tik prisimename ir atiduodame pagarbą
žuvusiesiems. Šiandien kaip ir kasmet kartojame pamoką – tai niekada neturi būti
pamiršta, tai niekada neturi pasikartoti.
Turime
viltingai pažvelgti į ateitį, atsikratyti suvokimo stereotipų ir prietarų,
sugriauti netolerancijos sieną, turime žinoti ir suprasti žydų bendruomenės, o
kartu – ir Lietuvos istoriją.
Kauno,
Šiaulių ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimo 1941–1944 metais aprašymui
skirta jau ne viena Lietuvoje ir užsienyje išleista knyga. Visai neseniai JAV
išleista karo metais rašyta Kauno geto policijos istorija. O štai vakar
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento
direktorius, mokslų daktaras Arūnas Bubnys Lietuvos žydų bendruomenei pristatė
savo naują leidinį „Kauno geto istorija“.
Dabar
Lietuvoje gyvena 37 Kauno geto gyvenimo skonį patyrę žmonės, kuriems pasisekė 1941
metų spalio 28 dienos didžiosios gyvenimo arba mirties akcijos metu. Dar kelios
dešimtys buvusių Kauno geto gyventojų gyvena Izraelyje, Kanadoje, JAV,
Australijoje. Malonu, kad keletas jų dalyvauja šios dienos posėdyje. Vienas jų
– Lietuvos buvusių geto ir koncentracijos
lagerių kalinių draugijos pirmininkas Tobijas Jafetas.
Daugelis
holokaustą išgyvenusių žmonių yra garbaus amžiaus – aštuoniasdešimties,
devyniasdešimties ir daugiau metų. Todėl suprantama, kad dėl sveikatos ar kitų
kliūčių ne visi gali šiandien čia dalyvauti. Tačiau ne vieno išlikusio,
baisumus patyrusio žmogaus nuostatos gali būti geras optimizmo ir vitališkumo
pavyzdys.“
