2014 m. spalio 24 d. pranešimas VIR

|
Seomo kanceliarijos nuotr. (aut. O. Posaškova) |
Gerbiamieji Parlamentų Pirmininkai,
Baltijos Asamblėjos Prezidente,
ponios ir ponai,
dvidešimt metų gyvuojanti Baltijos Asamblėja yra ne tik ilgą
istoriją menanti organizacija, bet ir politiškai svarbios veiklos iniciatorė ir
plėtotoja. Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus suvienyti siekio atkurti
nepriklausomas savo valstybes šiandien mes, Baltijos valstybės, esame jungiamos
siekio sukurti savo piliečiams saugią ir aprūpintą ateitį. Taigi šiandien
turime kalbėti ne tik (ir ne tiek) apie istorinius ir geografinius mūsų
valstybių saitus, bet ir apie ateities perspektyvas bei iššūkius.
Kalbėsiu tiesiai ir atvirai: nūdienos geopolitinės realijos
tikrai nėra džiuginančios. Mes – Lietuva, Latvija ir Estija – atskirai ir kaip
regionas patiriame šaltą, politinį ekonominį vėjo gūsį iš Rytų. Europinės
integracijos kelią pasirinkusi Ukraina, kurią visai neseniai viešėdama Kijeve
pasveikinau su pasirašyta Asociacijos sutartimi, susiduria su saugumo iššūkiais
ir grėsmėmis savo teritorijos vientisumui. Mūsų visų siekis ir noras, kad
Ukrainoje baigtųsi kraujo praliejimas, o agresorė būtų sustabdyta. Kadangi
Rusija nesiima konkrečių veiksmų konfliktui spręsti pagal Minske pasirašytą
Susitarimą dėl ugnies nutraukimo, Europos Sąjungos įvestos sankcijos lieka
galioti. Siekdami taikaus konflikto sprendimo, privalome teikti Ukrainai visą
reikiamą pagalbą – humanitarinę, techninę, finansinę ir skatinti ją vykdyti
būtinas reformas. Mes, Baltijos valstybės, esame pasirengusios dalytis savo
patirtimi ne tik su Ukraina, bet ir su kitomis Rytų partnerystės šalimis. Noriu
pasidžiaugti, kad Rytų partnerystė yra vienas iš artėjančio Latvijos
pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų. Parodę supratimą ir paramą
šioms šalims, mes galime sustiprinti viso regiono saugumą ir stabilumą.
Saugi visuomenė, įvardyta kaip vienas iš 2014-ųjų Baltijos
Asamblėjos prioritetų ir Lietuvos pirmininkavimo jai prioritetų, yra neįmanoma
be aiškios gynybos politikos, stipraus Baltijos valstybių karinio
bendradarbiavimo ir tam tikslui didinamo biudžeto. Turime būti stiprūs ir po
vieną, ir stiprūs visų trijų vienybe. Lietuva nuosekliai įgyvendina šių metų
kovo mėn. Seime atstovaujamų politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl
2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos
strateginių gairių: jau šių metų biudžete padidintas finansavimas krašto
apsaugai, jį numatoma didinti ir ateinančiais metais, pradėtos formuoti
greitojo reagavimo pajėgos, vyksta NATO pratybos. Noriu pasidžiaugti ir,
iškilus pavojui, mūsų piliečių rodoma parama ir supratimu saugumo ir gynybos
srityse. Sutelktai siekdamos šių tikslų, dirba ir pagrindinės Lietuvos
valstybės valdžios institucijos: Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė.
Spalio 27 d. Klaipėdos uoste sutiksime laivą-saugyklą
simboliniu pavadinimu „Independence“ (Nepriklausomybė). Klaipėdos
suskystintųjų dujų terminalas – tai reali perspektyva ne tik Lietuvai, bet ir
visam regionui užsitikrinti alternatyvias dujų importavimo galimybes, o kartu
ir energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Įvertinus šių dienų geopolitines
realijas, turime kuo skubiau įgyvendinti ir kitus svarbius regioninius
projektus: sukurti regioninę energijos rinką, toliau plėtoti bendras elektros
jungtis, Baltijos valstybių dujų rinką
integruoti į Europos Sąjungos sistemą.
Manau, šioje salėje nerasime abejojančių ir transporto
infrastruktūros plėtros, o ypač Rail
Baltica projekto įgyvendinimo, būtinybe. Tikiuosi, kad paramos šiam
projektui sulauksime ir iš savo artimiausių kaimynų – Lenkijos bei Suomijos.
2015 metų sausio 1dieną į euro zoną įsijungus Lietuvai bus garantuotas šalies
ekonomikos saugumas, finansų stabilumas, atsivers geresnės galimybės plėtoti
prekybos ir finansų ryšius su kitomis euro zonos narėmis. Baltijos regionas –
tai atviras, dinamiškas, konkurencingas ir inovatyvus partneris kitoms šalims.
Kolegos,
prieš dvidešimt penkerius metus gyva žmonių grandine
susijungusios trys mūsų tautos Baltijos kelyje parodė jėgą ir pasiryžimą būti
nepriklausomos ir vieningos. Mūsų vienybė yra mūsų stiprybė. Bendras mūsų
politikos kelias Europos Sąjungoje mums atveria naujas galimybes. Naudokimės
jomis.
Dėkoju už dėmesį.
33-ioji Baltijos Asamblėjos sesija, Talinas, 2014 m. spalio 24 d.