Kalbos 

EN

Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės sveikinimo žodis 33-iojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje


2014 m. spalio 24 d. pranešimas VIR

 

Seomo kanceliarijos nuotr. (aut. O. Posaškova)

Gerbiamieji Parlamentų Pirmininkai,

Baltijos Asamblėjos Prezidente,

ponios ir ponai,

dvidešimt metų gyvuojanti Baltijos Asamblėja yra ne tik ilgą istoriją menanti organizacija, bet ir politiškai svarbios veiklos iniciatorė ir plėtotoja. Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus suvienyti siekio atkurti nepriklausomas savo valstybes šiandien mes, Baltijos valstybės, esame jungiamos siekio sukurti savo piliečiams saugią ir aprūpintą ateitį. Taigi šiandien turime kalbėti ne tik (ir ne tiek) apie istorinius ir geografinius mūsų valstybių saitus, bet ir apie ateities perspektyvas bei iššūkius.

Kalbėsiu tiesiai ir atvirai: nūdienos geopolitinės realijos tikrai nėra džiuginančios. Mes – Lietuva, Latvija ir Estija – atskirai ir kaip regionas patiriame šaltą, politinį ekonominį vėjo gūsį iš Rytų. Europinės integracijos kelią pasirinkusi Ukraina, kurią visai neseniai viešėdama Kijeve pasveikinau su pasirašyta Asociacijos sutartimi, susiduria su saugumo iššūkiais ir grėsmėmis savo teritorijos vientisumui. Mūsų visų siekis ir noras, kad Ukrainoje baigtųsi kraujo praliejimas, o agresorė būtų sustabdyta. Kadangi Rusija nesiima konkrečių veiksmų konfliktui spręsti pagal Minske pasirašytą Susitarimą dėl ugnies nutraukimo, Europos Sąjungos įvestos sankcijos lieka galioti. Siekdami taikaus konflikto sprendimo, privalome teikti Ukrainai visą reikiamą pagalbą – humanitarinę, techninę, finansinę ir skatinti ją vykdyti būtinas reformas. Mes, Baltijos valstybės, esame pasirengusios dalytis savo patirtimi ne tik su Ukraina, bet ir su kitomis Rytų partnerystės šalimis. Noriu pasidžiaugti, kad Rytų partnerystė yra vienas iš artėjančio Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų. Parodę supratimą ir paramą šioms šalims, mes galime sustiprinti viso regiono saugumą ir stabilumą.

Saugi visuomenė, įvardyta kaip vienas iš 2014-ųjų Baltijos Asamblėjos prioritetų ir Lietuvos pirmininkavimo jai prioritetų, yra neįmanoma be aiškios gynybos politikos, stipraus Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo ir tam tikslui didinamo biudžeto. Turime būti stiprūs ir po vieną, ir stiprūs visų trijų vienybe. Lietuva nuosekliai įgyvendina šių metų kovo mėn. Seime atstovaujamų politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių: jau šių metų biudžete padidintas finansavimas krašto apsaugai, jį numatoma didinti ir ateinančiais metais, pradėtos formuoti greitojo reagavimo pajėgos, vyksta NATO pratybos. Noriu pasidžiaugti ir, iškilus pavojui, mūsų piliečių rodoma parama ir supratimu saugumo ir gynybos srityse. Sutelktai siekdamos šių tikslų, dirba ir pagrindinės Lietuvos valstybės valdžios institucijos: Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė.

Spalio 27 d. Klaipėdos uoste sutiksime laivą-saugyklą simboliniu pavadinimu „Independence“ (Nepriklausomybė). Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalas – tai reali perspektyva ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui užsitikrinti alternatyvias dujų importavimo galimybes, o kartu ir energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Įvertinus šių dienų geopolitines realijas, turime kuo skubiau įgyvendinti ir kitus svarbius regioninius projektus: sukurti regioninę energijos rinką, toliau plėtoti bendras elektros jungtis,  Baltijos valstybių dujų rinką integruoti į Europos Sąjungos sistemą.

Manau, šioje salėje nerasime abejojančių ir transporto infrastruktūros plėtros, o ypač Rail Baltica projekto įgyvendinimo, būtinybe. Tikiuosi, kad paramos šiam projektui sulauksime ir iš savo artimiausių kaimynų – Lenkijos bei Suomijos. 2015 metų sausio 1dieną į euro zoną įsijungus Lietuvai bus garantuotas šalies ekonomikos saugumas, finansų stabilumas, atsivers geresnės galimybės plėtoti prekybos ir finansų ryšius su kitomis euro zonos narėmis. Baltijos regionas – tai atviras, dinamiškas, konkurencingas ir inovatyvus partneris kitoms šalims.

Kolegos,

prieš dvidešimt penkerius metus gyva žmonių grandine susijungusios trys mūsų tautos Baltijos kelyje parodė jėgą ir pasiryžimą būti nepriklausomos ir vieningos. Mūsų vienybė yra mūsų stiprybė. Bendras mūsų politikos kelias Europos Sąjungoje mums atveria naujas galimybes. Naudokimės jomis.

Dėkoju už dėmesį.

 

33-ioji Baltijos Asamblėjos sesija, Talinas, 2014 m. spalio 24 d.





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ