2015
m. vasario 5 d. pranešimas VIR
|
Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka |
Gerbiamieji,
sveikinu Jus susirinkus į
konferenciją, skirtą Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo
dvidešimtmečiui paminėti. Pirmiausia norėčiau pagerbti žmogų, sausio 4-ąją
šventusį garbingą 90-ties metų jubiliejų. Žmogų, asmeniškai prisidėjusį prie
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo. Tai – žymus Lietuvos
kalbininkas, baltistas, dialektologas, vadovėlių autorius, visuomenės ir
politikos veikėjas, mano mylimo krašto – Ukmergės – garbės pilietis, akademikas
profesorius Zigmas Zinkevičius. Jo indėlis į lietuvių kalbą neįkainojamas.
Tai atskleidžia ir prieš šią konferenciją atidaryta paroda jubiliatui pagerbti.
Būtent profesorius Zigmas Zinkevičius vadovavo Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministerijai tuo metu, kai buvo sudaryta darbo grupė Valstybinės kalbos
įstatymo projektui parengti.
Džiaugiuosi, kad profesorius
šiandien yra kartu su mumis.
Lietuvos Respublikos
valstybinės kalbos įstatymas buvo būtinybė ir įsipareigojimas. 1992 m. spalio
25 dienos referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, skelbianti
„lietuvių tautos, išsaugojusios savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“
valią. Konstitucijos 14-ajame straipsnyje pažymima: „Valstybinė kalba –
lietuvių kalba.“
Valstybinės kalbos įstatymas,
kuriuo įgyvendinamos Konstitucijos nuostatos, neabejotinai yra ir mūsų tautinės
tapatybės deklaracija. Įdomus ir toks faktas, kad pirmosios nepriklausomos
Lietuvos didžiavyriai, turėję daug įtakos mūsų valstybingumui, tautinio
sąmoningumo ugdymui – tokie kaip Jonas Basanavičius, Antanas Smetona ir kiti –
itin domėjosi lietuvių kalba, jos išsaugojimu ir puoselėjimu, kėlė kalbą kaip esminį
tautinio tapatumo ženklą.
Ir šiandien visi kartu
bendrinei lietuvių kalbai turime skirti ypatingą dėmesį.
Taip pat norėčiau didesnės
atidos mūsų tarmėms. Vis mažiau jaunų žmonių moka savo gimtojo krašto tarmę.
Vos prieš dvejus metus – 2013-aisiais – minėjome Tarmių metus. Tada būta
gražių, įdomių ir prasmingų projektų. Linkėčiau tokias iniciatyvas,
skatinančias domėjimąsi savo tarme, plėtoti ir toliau, atrandant gimtojo krašto
unikalumą, jo žodinį bei kultūrinį paveldą.
Sveikindama susirinkusiuosius
Valstybinės kalbos įstatymo 20-mečio proga, pabrėždama šio įstatymo reikšmę
mūsų valstybei, vis dėlto tikiu, kad ne įstatymų raidė skatina mus mylėti ir
didžiuotis savo kalba, o mūsų visų tautinis ir pilietinis sąmoningumas,
puoselėjamas kur kas ilgiau nei dvi dešimtys metų ir tapęs paskata šiam
svarbiam įstatymui gimti.
Linkiu prasmingos
konferencijos ir vertingų įžvalgų.
