2015 m. balandžio 8 d. pranešimas VIR
Gerbiamieji velionio artimieji, kolegos ir visi susirinkusieji,
į paskutinę kelionę palydime ypatingą žmogų – Lietuvos patriotą, laisvės karį, iškilų politiką, palikusį ryškų spaudą mūsų valstybės istorijoje, Nepriklausomybės Akto signatarą, šeštosios, septintosios ir šios kadencijos Seimo narį.
Bundant pavasario gamtai, artėjant gražiausiai Šventų Velykų šventei, Didžiojo penktadienio rytą mirtis išsivedė garbingą, visa širdimi Tėvynę mylėjusį ir nuoširdžiai Lietuvos žmonėms tarnavusį Algirdą Vaclovą Patacką.
Netekome kilnios asmenybės, tvirtų pažiūrų žmogaus, puikaus kolegos, plačių interesų ir gebėjimų, darbštaus ir atsakingo politiko profesionalo.
Žmogaus gyvenimo kelias – tai pasirinkimai.
Algirdas Vaclovas Patackas pasirinko eiti keliu vardan Lietuvos ir pirmuosius žingsnius žengė anksti – dar gerokai prieš Sąjūdį įsitraukė į pogrindinę leidybą.
Tai nepatiko sovietų valdžiai.
Už tokį „nepaklusnumą“ buvo tardomas ir įkalintas. Tačiau Lietuva jau budo kovai dėl nepriklausomybės.
Išėjęs į laisvę, Algirdas Patackas aktyviai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą.
1988–1990 metais buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, vėliau – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys.
„Laisvai mąstau, vadinasi, esu“ – sakydavo Algirdas, tarsi įvardydamas savo gyvenimo credo.
Savo pasirinktu keliu jis ėjo ryžtingai, buvo nuoseklus, kryptingas ir sąžiningas – pirmiausia, savo įsitikinimams.
Algirdas Patackas buvo plačių interesų ir gebėjimų žmogus. Pagal išsilavinimą – inžinierius, tačiau vidumi – filosofas ir kūrėjas.
Algirdas Patackas dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, Vėliau jame dėstė etiką, kultūros filosofiją, baltų kultūrą.
Seimo kolegos Algirdą pažinojo kaip save ir kitus gerbiantį žmogų, kaip labai stiprią ir tvirtą asmenybę. Iki paskutinės gyvenimo dienos žavėjo ir įkvėpė jo charakterio tvirtumas, net ir labai sunkiai sirgdamas – nepasidavė, gyveno, dirbo žmonių labui.
Mums labai trūks jo išminties, jo gebėjimo drąsiai ir garbingai ginti tai, kuo šventai tikėjo – didžiausias mūsų valstybės vertybes – Laisvę ir Nepriklausomybę.
Deja, šiandien, brangus kolega, mes Jus atiduodame į žaluma besidengiantį žemės guolį, tegul jis priglaus atsidavusį ir taip nuoširdžiai šią žemę mylėjusį savo vaiką.
Visi, susirinkę palydėti Jus į amžinybę, šią neapsakomai liūdną ir sunkią išsiskyrimo valandą lenkiame prieš Jus galvas ir tikime, kad Jūsų atminimas švies ilgai ir ryškiai.
Visų Lietuvos Respublikos Seimo narių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą žmonai Nijolei, dukrai Eglei, sūnui Algirdui, broliui Gintarui ir visiems artimiesiems.
Telydi šviesa šio iškilaus, garbingo, visa širdimi Lietuvai tarnavusio žmogaus Amžinybės kelią.
