Kalbos 

Gerbiamoji ponia Boldrini,

gerbiamasis pone Grasso,

gerbiamieji kolegos,

ponios ir ponai,

 

visų pirma norėčiau padėkoti Italijos parlamentui už man suteiktą galimybę šiandien kreiptis į jus, gerbiamieji kolegos.

Norėčiau pasidalinti savo mintimis apie jau beveik dešimtmetį skaičiuojančią tuometinio Europos Komisijos Pirmininko Žozė Manuelio Barozo (José Manuel Barroso) politinio dialogo iniciatyvą ir jos ateitį.

 

Kaip žinome, politinio dialogo iniciatyva gimė 2006 m. rugsėjį. Tai buvo metas, kai po nesėkme pasibaigusio Konstitucinės sutarties ratifikavimo proceso buvo paskelbtas „apmąstymų laikotarpis“.

Buvo ieškoma alternatyvių, neformalių būdų, kaip įtraukti valstybių narių nacionalinius parlamentus į Europos Sąjungos politikos formavimą.

Pagrindinis motyvas, grindžiantis šią Komisijos iniciatyvą, buvo siekis sustiprinti parlamentinį ir demokratinį Europos Sąjungos matmenį. Toks buvo planas.

Netenka abejoti, kad plėtojant politinį dialogą pasiekta nemažai pažangos, nacionaliniai parlamentai vis plačiau naudojasi jo teikiamomis galimybėmis.

Tačiau ar galima tvirtinti, kad politinis dialogas vyksta sklandžiai?

Vertinant politinį dialogą galima pastebėti, kad Europos Komisija ir nacionaliniai parlamentai ne visada vienodai supranta šį procesą. Kartais susidaro įspūdis, kad Komisija jį supranta kaip instrumentą, leidžiantį jai geriau išaiškinti nacionaliniams parlamentams savo pasiūlymus, pateikti jiems atsakymus į keliamus klausimus ar reiškiamą susirūpinimą dėl vienų  ar kitų jos pasiūlymo aspektų.

Savo ruožtu nacionaliniai parlamentai dažnai tikisi, kad į jų nuomonę bus atsižvelgta koreguojant teisėkūros pasiūlymo turinį.

Mažai gauname informacijos apie tai, ar Europos Komisija atsižvelgia į parlamentų nuomones.

Ligšiolinėse metinėse Komisijos ataskaitose apie santykius su nacionaliniais parlamentais iš esmės stinga informacijos apie nacionalinių parlamentų nuomonių, teikiamų Komisijai, realų poveikį įgyvendinant Komisijos teisėkūros iniciatyvas.

Komisijos metinėse ataskaitose apsiribojama statistiniais duomenimis apie gautų atskirų parlamentų nuomonių skaičių ir jo dinamiką.

Pasigendama svarbiausių nuomonių aspektų apibendrinimo, neatskleidžiama, ar į nacionalinių parlamentų nuomones buvo kaip nors atsižvelgta, ir,  jei taip, tai į kokias, kurių parlamentų, ir kaip konkrečiai. Politinis dialogas taptų prasmingesnis, jeigu nacionaliniai parlamentai matytų savo realų indėlį tobulinant Komisijos iniciatyvų turinį.

 

2009 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tikėjome, kad situacija iš esmės pasikeis. Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungoje buvo aiškiai apibrėžtas ne tik prie Sutarties pridėtuose protokoluose, bet ir pačioje Sutartyje.

Nacionaliniai parlamentai įgijo ne tik teisę, bet ir pareigą „aktyviai prisidėti užtikrinant gerą Sąjungos veikimą“.     

Gerbiamieji kolegos,

Jūs, kaip niekas kitas, suprantate, kiek daug galime nuveikti nuosekliai ir atkakliai dirbdami kartu: nacionaliniai parlamentai, Europos Parlamentas, Europos Komisija.

Šiandien, atsigaunant po ekonominės krizės, privalome rasti ir pasiūlyti būdus, kaip sukurti daugiau darbo vietų, paskatinti Europos šalių ekonomikos augimą, užtikrinti Europos finansinį stabilumą, gerinti jos konkurencingumą, atkurti visuomenės pasitikėjimą Europos projektu. Taip pat, išliekant sudėtingai geopolitinei padėčiai, ypač daug dėmesio turime skirti mūsų šalių saugumui, žmogaus teisių užtikrinimui neramumų ir konfliktų zonose, įgyvendinant skurdo mažinimo programas.

Todėl nuoširdžiai sveikiname naujosios Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) Komisijos pasiryžimą kurti naują partnerystę su nacionaliniais parlamentais.

Svarbu, kad šis pasiryžimas virstų realiais darbais ir būtų matuojamas apčiuopiamais rezultatais. Tik tuomet matysime tikrą šuolį pirmyn.

 

Šiandien nacionaliniai parlamentai nori ir turi būti išgirsti. Tam nebepakanka ligšiolinio politinio dialogo tarp atskirų nacionalinių parlamentų ir Europos Komisijos. Politinį dialogą būtina stiprinti ir plėtoti. Turime ieškoti naujų instrumentų, kurie paskatintų aktyvesnį nacionalinių parlamentų įsitraukimą į ES sprendimų priėmimo procesą.

Esu įsitikinusi, jog visa tai galima padaryti naudojantis galiojančių Sutarčių nuostatomis.

 

Gerbiamieji kolegos,

atsižvelgdama į tai, ką išdėsčiau anksčiau, siūlyčiau politinį dialogą vystyti dviem kryptimis:  

pirma, plėtoti daugiašalį politinį dialogą tarp nacionalinių parlamentų ir Komisijos,

antra, plėtoti analogišką Ž. M. Barozo iniciatyvai politinį dialogą tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento.

 

Ką aš suprantu kaip daugiašalį politinį dialogą? Tai – kolektyvinis nacionalinių parlamentų politinis dialogas su Europos Komisija.   

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuvos Respublikos Seimas, pirmą kartą stojęs už Europos Sąjungos tarpparlamentinio bendradarbiavimo vairo, pasirinko aktyvaus ir ambicingo pirmininkavimo kelią.

Viena iš naujovių, kurią pasiūlėme ir kurią visų mūsų dėka pavyko įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo metu, buvo parlamentinių komitetų pirmininkų susitikimų metu priimtos išvados.

Tokias bendru sutarimu priimtas išvadas po renginių nusiuntėme Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.

 

Gerbiamieji,

dauguma Jūsų jau yra patyrę pirmininkavimo iššūkį. Lietuvos Seime, atsižvelgdama į renginių tikslingumą, temų aktualumą Europos Sąjungoje ir Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, Seimo valdyba priėmė galutinį sprendimą dėl specializuotų komitetų renginių. Ji pabrėžė, kad pirmininkavimo renginiai turi duoti apčiuopiamą pridėtinę ir praktinę vertę, kurią suvoktų ir pajustų Sąjungos piliečiai.

 

Pirmininkavimo parlamentinio matmens renginių išvados, mūsų supratimu, yra kolektyvinės nacionalinių parlamentų konkrečiose jų veiklos srityse nuomonės išraiška. Ši kolektyvinė nuomonė gali tapti svarbiu svertu priimant sprendimus ne tik dėl Europos Sąjungos politikos formavimo, bet ir dėl konkrečių Europos Komisijos teisėkūros iniciatyvų. Todėl ypač svarbu, kad ši nuomonė, prieš tapdama kolektyviniu nacionalinių parlamentų balsu, būtų išdiskutuota renginyje betarpiškai dalyvaujant Europos Komisijos nariams ir Europos Parlamento pranešėjams.

Be to, ši nuomonė  turėtų būti išdėstyta raštu.

            Atvirumas ir skaidrumas – tai raktas į Europos piliečių, mūsų rinkėjų, širdis. Tai priemonė skatinti visuomenės susidomėjimą parlamentine veikla.

Galbūt tai padėtų bent iš dalies padidinti dabar žemą rinkėjų aktyvumą Europos Parlamento rinkimų metu ir sumažintų augantį skepticizmą Europos Sąjungos atžvilgiu.

 

Tiesa, kartais tekdavo išgirsti vieną kitą politiką, dalyvaujantį pirmininkavimo renginiuose Vilniuje, kad jis ar ji neįgalioti atstovauti savo parlamento oficialiajai pozicijai, todėl negali dalyvauti priimant sprendimą.

Noriu pabrėžti, kad tokie baigiamieji dokumentai negali varžyti nacionalinių parlamentų ir iš anksto nulemti jų pozicijų. Šis dokumentas turėtų turėti analogišką statusą kaip ir KOZAKO (COSAC) pasiūlymas ar Tarpparlamentinės bendros užsienio ir saugumo politikos konferencijos išvados.

Suprantama, parengti tokio bendro dokumento projektą ir jį suderinti su visais partneriais – nelengva. Mes Seime tai patyrėme. Tačiau leiskite Jus patikinti, tai – įmanoma. Dar daugiau – mano įsitikinimu, tai būtina. Laikas kilstelėti pirmininkavimo parlamentinio matmens renginių kartelę.

Bendro dokumento priėmimas galėtų būti kokybiškai naujo tarpparlamentinio bendradarbiavimo etapo pradžia.

 

Gerbiamieji kolegos,

 

kolektyvinio politinio dialogo plėtrai galėtų padėti vadinamosios „žaliosios kortelės“ mechanizmas.

Ypač norėčiau padėkoti Jungtinės Karalystės Lordų Rūmams už diskusinį dokumentą „Žaliosios kortelės link“ ir Nyderlandų Antriesiems Rūmams už šių metų sausį Briuselyje sukviestą neformalų parlamentų pasitarimą dėl šios inovacijos. Tai neabejotinai paskatino plačias diskusijas. Sveikintinas pasiūlymas išmėginti „žaliosios kortelės“ mechanizmo veikimą eksperimento tvarka.

COSAC tam būtų tinkamas formatas. Prisiminkime: nacionalinių parlamentų „subsidiarumo patikros“ mechanizmas taip pat buvo išmėgintas COSAC ir visiškai pasiteisino.

Danijos Folketingo iniciatyva pasitelkiant „žaliąją kortelę“ pateikti Komisijai pasiūlymą dėl Europos verslo forumo įsteigimo yra verta dėmesio. Tikiuosi, kad artimiausiu metu sulauksime ir daugiau panašių iniciatyvų, tokių kaip paminėtos lordo Bozvelo (Timothy Boswell) diskusiniame dokumente.   

Šių metų kovo 18 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas svarstė minėtąjį diskusinį dokumentą. Komitetas pritarė išplėtoto politinio dialogo, sukuriant „žaliąją kortelę“, iniciatyvai.

Jos pagalba Komisija būtų skatinama imtis naujų teisėkūros iniciatyvų, pakeisti arba panaikinti galiojančius teisės aktus, įskaitant deleguotuosius ir įgyvendinamuosius aktus.

Komitetas taip pat pažymėjo, kad „žaliąją kortelę“ reikėtų kurti politinio dialogo pagrindu, tai yra nekeičiant Sąjungos sutarčių.

Nacionaliniai parlamentai nesiekia konkuruoti su Komisija teisėkūros srityje. Nacionalinių parlamentų pasiūlymų tikslas yra padėti Komisijai kuo geriau atsižvelgti į lūkesčius ir interesus ES tautų, kurių valią, būdami jų išrinktais atstovais, jie išreiškia.

Ši nacionalinių parlamentų parama būtų dar veiksmingesnė, jeigu pasiūlymai pasiektų Komisiją kuo anksčiau.

Naudodamasi proga norėčiau padėkoti ES Tarybai pirmininkaujančios Latvijos Respublikos Saeimai už sprendimą įtraukti į COSAC plenarinio posėdžio, vyksiančio šių metų birželio mėnesį Rygoje, darbotvarkę diskusiją „Žalioji kortelė: sustiprinto politinio dialogo link“. Lauksime COSAC diskusijų rezultatų.   

 

Kita vertus, politinis dialogas turėtų būti stiprinamas ir tobulinant jau egzistuojančias jo formas. Visų pirma galime pasidžiaugti Komisijos Pirmininko pirmojo pavaduotojo Franso Timermanso (Frans Timmermans) rekomendacijomis naujosios Komisijos nariams. Tai apima išsamesnius, konkretesnius ir greičiau parengtus Komisijos atsakymus į nacionalinių parlamentų nuomones, dažnesnius Komisijos narių vizitus į nacionalinius parlamentus, aktyvesnį Komisijos narių dalyvavimą pirmininkavimo parlamentinio matmens renginiuose, Komisijos metinių darbo programų pristatymą parlamentuose ir taip toliau.

Taip pat norėčiau padėkoti Europos Komisijai už jos vykdomas viešas konsultacijas, kuriose kviečiami dalyvauti ir nacionaliniai parlamentai. Tai puiki galimybė nacionaliniams parlamentams kuo anksčiau išsakyti savo pozicijas dėl Komisijos ketinimų priimti teisės aktus. Turėtume ja pasinaudoti aktyviau.

 

Gerbiamieji,

 

Antrasis mano pasiūlymas, kaip galėtų būti plėtojamas politinis dialogas, tai analogiškas Komisijos iniciatyvai politinis dialogas tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento.

Viena tokio dialogo formų galėtų būti Europos Parlamento pranešėjų dalyvavimas pirmininkaujančio parlamento rengiamuose specializuotų komitetų pirmininkų susitikimuose. Pavyzdžiui, į žemės ūkio komitetų pirmininkų susitikimą galėtų būtų kviečiamas Europos Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys, rengiantis pranešimą susitikimo darbotvarkėje numatytu klausimu.

Parengus baigiamąjį dokumentą su juo galėtų susipažinti visuomenė, kompetentingos nacionalinės ir Europos Sąjungos institucijos. Jo pagrindu diskusijas savo parlamentuose toliau galėtų plėtoti komitetų pirmininkai.

Kitas pasiūlymas, kuris Seime įgyvendintas nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais, galėtų būti toje valstybėje narėje išrinktų Europos Parlamento narių reguliarus ir aktyvus dalyvavimas Europos reikalų komitetų posėdžiuose, suteikiant jiems žodžio teisę.

 

Geru Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo pavyzdžiu turėtų tapti Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos asociacijos sutarčių ratifikavimas iki Rygos aukščiausiojo lygio susitikimo.

Kviečiu ir raginu parlamentus, kurie dar nepriėmė sprendimų, kuo skubiau tai padaryti.

Pademonstruodami vieningumą šiuo klausimu, galėtume parodyti mūsų – Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų – gebėjimą priimti vienodus sprendimus.

 

Neabejoju, kad Jūs, gerbiamieji kolegos, turite ir daugiau konstruktyvių sumanymų ir idėjų, kaip būtų galima plėtoti politinį dialogą. Nekantrauju išgirsti jas šio posėdžio diskusijoje.

 

Dėkoju už dėmesį.