2015 m. rugsėjo 2 d. pranešimas VIR
|
Tarpparlamentinės Sąjungos nuotr. |
Ponas Pirmininke, gerbiami kolegos,
šios dienos diskusijų tema labai svarbi mums,
kaip nacionalinių parlamentų pirmininkams. Nes parlamentai demokratinėse
valstybėse yra demokratijos pagrindas ir garantas.
Demokratinės taikos teorija sako –
demokratijos viena su kita nekariauja. Todėl mes, Lietuva, turėję daugiau kaip
pusės šimtmečio okupacijos ir autoritarinio režimo patirtį, labai vertiname
savo 25-erių metų laisvę ir buvimą demokratinių valstybių šeimoje ir norime
aplinkui matyti demokratines valstybes.
Visi kariniai konfliktai būna skaudūs, juose
žūsta žmonės. Iš pradžių mūsų dėmesys kiekvienam atvejui yra didelis, vėliau
jis slopsta, kol galiausiai yra beveik užmirštamas, nepaisant to, kad padėtis,
dažniausiai, tik blogėja. Leiskite priminti vieną iš jų – Ukrainą.
Daugiau kaip prieš metus žiniasklaida mirgėjo
dėl smurto proveržio rytų Ukrainoje ir kiekvieno ten paleisto šūvio. Vienas iš
šūvių buvo ypač tragiškas (2014-07-17), nusinešęs 298 žmonių gyvybių. Labai
liūdna ir gėdinga, kad viena iš nuolatinių Saugumo Tarybos narių vetavo
rezoliuciją, kuria siūlyta steigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, skirtą
patraukti atsakomybėn už nusikaltimus, susijusius su lėktuvo MH17 numušimu.
Deja, bet nuo praeitų metų vasaros šūvių vis
daugėja. Jau žuvo beveik 7 tūkstančiai žmonių, iš jų 4 tūkstančiai civilių,
daugiau kaip 16 tūkstančių sužeista. Iš karo apimto regiono į kitas Ukrainos
sritis persikėlė pusantro milijono vidaus pabėgėlių, į užsienį – beveik
milijonas. Dauguma pabėgėlių yra moterys. Jos labiausiai kenčia nuo prievartos,
smurto, išnaudojimo, psichologinių ir fizinių traumų, sunkių socialinių sąlygų,
tampa prekybos žmonėmis aukomis.
Noriu atiduoti pagarbą narsioms ukrainietėms,
kurias turėjau garbės matyti žvarbų 2013 m. rudenį Kijeve. Jos sudarė apie pusę
protestuotojų Maidane. Jos teikė pirmąją pagalbą,
ruošė maistą, rinko ir skleidė informaciją, teikė psichologinę pagalbą, budėjo
prie barikadų, buvo aktyvios žmogaus teisių gynėjos.
Jas taip pat vienijo mintis, kad Maidanas – tai šansas Ukrainai tapti atviresne, skaidresne,
laisvesne šalimi. Jų pastangos nenuėjo veltui – naujos sudėties Ukrainos
parlamentas turi rekordiškai daug moterų ir jaunimo.
Šalis pasirinko demokratinį kelią ir trokšta
taikos.
Palaikome ukrainiečius ir padedame jiems.
Lietuva teikia visapusišką pagalbą Ukrainai, priima mokymuisi perbėgėlių iš
rytų Ukrainos vaikus, suteikia prieglobstį perbėgėlių šeimoms.
Gilų susirūpinimą kelia nuolat blogėjanti
žmogaus teisių padėtis neteisėtai aneksuotame Kryme, ypač tautinių mažumų –
etninių ukrainiečių ir Krymo totorių – persekiojimas ir bauginimas, jų
išraiškos, susirinkimų, religijos, įsitikinimų, judėjimo laisvių ribojimai,
teisių į nuosavybę ir teisės mokytis gimtąja kalba pažeidinėjimai.
Tarptautinė bendruomenė ir tarptautinės
institucijos, ypač Jungtinės Tautos, privalo paremti Ukrainos laisvės siekius
ir jos teisę į apsisprendimą eiti europietišku keliu.
Todėl Lietuva, būdama Jungtinių Tautų Saugumo
Tarybos nare, siekia atkreipti dėmesį į taikos ir demokratijos problemas visame
pasaulyje, prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Kviečiame visus ir kiekvieną padaryti tai, ką
galime, kad pasaulyje įsivyrautų demokratija ir taika. Gyventi saugiai, oriai
demokratinėje valstybėje – štai ko nori mūsų piliečiai.
Branginkime ir saugokime savo planetą.
Išmokime gyventi be karų, agresijos. Visos pasaulio tautos gyvenkime taikoje,
ir visi planetos žmonės bus laimingi, kurdami savo gyvenimus.
Ačiū už dėmesį.
