2015 m. spalio 8 d. pranešimas VIR

|
Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr. |
Jūsų
Didenybe Švedijos karaliene Silvija,
gerbiamasis
kultūros ministre Šarūnai Biruti,
brangūs
konferencijos dalyviai ir svečiai,
informacinių
technologijų amžiuje vaikų ir paauglių skaitymas tampa dideliu iššūkiu kiekvienai
visuomenei. Šis iššūkis reikalauja ypatingo įžvalgumo, drąsos priimti naujoves ir
vis dažniau – ieškoti netradicinio kelio jaunojo skaitytojo link. Tam tikslui
visame pasaulyje kuriamos novatoriškos skaitymo skatinimo programos. Joms
įgyvendinti jėgas ir idėjas suvienija vaikų ir paauglių literatūros kūrėjai,
tyrinėtojai, leidėjai, bibliotekos, mokyklos.
Žaviuosi
ir palaikau visas idėjas, kurios skatina vaikus skaityti. Mano nuomone, knyga
gali padėti vaikui užaugti, jeigu ji bus pasiūlyta tinkamu metu ir tinkamoje
vietoje. Nes dažniausiai nenoras skaityti kyla dėl to, kad vaikas ar paauglys
dar nėra pasirengęs imti į rankas vieną ar kitą kūrinį. Todėl esminis ateities
iššūkis yra sugebėti pasiūlyti vaikams tinkamų knygų. Galbūt reikėtų peržiūrėti
ir mokymo programas, lanksčiau žiūrėti į privalomąjį skaitymą, nes šiuolaikinio
ugdymo specialistai pabrėžia kiekvieno vaiko unikalumą ir būtinybę jį skatinti.
Esu
daug girdėjusi apie Švedijoje skiriamą ypatingą dėmesį vaikų ir jaunimo
literatūros puoselėjimui ir sklaidai. Tikiu, kad Lietuvai kuriant ir plėtojant
skaitymo programas, Švedijos patirtis yra neįkainojama – kaip ir švedų literatūrà
vaikams ir paaugliams lietuvių kalba.
Švedijos
autorių kūryba Lietuvoje yra populiari jau nuo seno. Mažųjų skaitytojų pažintis
su ja prasidėjo beveik prieš šimtmetį. Ir jau daugelį metų švedų knygos vaikams
ir paaugliams yra vienos skaitomiausių. Turbūt visi
čia esantys sutiktų, kad Ronja plėšiko duktė,
Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, ar Pepė Ilgakojinė
yra taip puikiai pažįstami mūsų vaikams, jog atrodo, kad šie personažai yra
neatskiriama mūsų, o ne švedų, literatūros dalis. Jie yra tikri mūsų vaikų įkvėpėjai ir mažų širdelių didvyriai.
Tai
būtų neįmanoma be atsakingo ir talentingo vertėjų darbo. Iki praėjusio amžiaus 8-ojo
dešimtmečio švedų literatūra vaikams ir paaugliams į lietuvių kalbą buvo
verčiama per tarpines kalbas. Tačiau šiandien galime pagrįstai didžiuotis – turime
tikrai profesionalių vertėjų iš švedų kalbos.
Beje,
vertėjai galėtų reikšmingai prisidėti ir padėti švedų vaikams atrasti,
susidraugauti ir pamilti lietuviškuosius personažus. Neabejoju, kad turime ką
pasiūlyti literatūriniams mainams.
Baigdama
savo sveikinimo kalbą, noriu nuoširdžiai padėkoti organizatoriams – Lietuvos
nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai Švedijos Karalystės ambasadai
Lietuvoje ir Švedijos institutui. Linkiu, kad tai būtų ne paskutinis kartas,
kai Jus visus suburia tokia aktuali idėja.
Tikiu,
kad skaitymas mūsų vaikams ir anūkams yra ir bus didelė vertybė ir gyvenimo
dovana.
Dėkoju.