2015
m. spalio 8 d. pranešimas VIR
|
Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr. |
Jūsų
Didenybe Karaliene Silvija,
gerbiamieji
diskusijos dalyviai ir svečiai,
praėjo jau
daugiau kaip dešimt metų, kai Varšuvoje buvo priimta Europos Tarybos konvencija
dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis. Ir daugiau nei treji metai, kai šią
konvenciją ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Kaip Lietuvai sekasi
įgyvendinti duotus įsipareigojimus, kokią gerąją užsienio patirtį galėtume
perimti, kokie iššūkiai kyla, ypač šių dienų geopolitiniame kontekste, šiandien
čia diskutuos specialistai. Tikiuosi Jūsų vertingų įžvalgų, pastabų ir idėjų.
Deja, prekyba
žmonėmis, vergovė 21-ajame amžiuje yra realybė. Ir jos mastai yra milžiniški.
Skaudus faktas, kad prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa moterys. Negaliu to abejingai stebėti. Nei kaip
demokratines vertybes puoselėjančios valstybės pilietė, nei kaip politikė. O
ypač negaliu būti abejinga kaip moteris. Į vergovės ir išnaudojimo liūną
patekusios moterys kažkam yra motinos, seserys, dukros. Už sausų statistikos
eilučių – tūkstančiai sulaužytų gyvenimų. Ne tik moterų, bet ir tų, kurie jas
myli.
Savo
ruožtu norėčiau pasidalyti mintimi, kuri iš pradžių gali pasirodyti kiek
nutolusi nuo šios dienos temos. Tačiau – tik iš pirmo žvilgsnio.
Demokratinėje
visuomenėje asmuo yra laisvas rinktis. Tačiau tikroji laisvė ir visuomenės
darna neatsiejama nuo atsakomybės ir pagarbos. Kiekvienam jos nariui.
Liūdna,
tačiau šiandien demokratinės visuomenės vertybes neretai užgožia pataikavimas vartotojiškos visuomenės interesams. Kai pabrėžiama teisė vartoti. Kai
akcentuojama laisvė vartoti. Ir pamirštama pareiga – vartoti sąmoningai.
Tikiu, kad esmė dažnai slypi detalėse, kurių
nepastebime arba tiesiog nesureikšminame. Prekyba žmonėmis vyksta kiekvieną
dieną prieš mūsų akis. O mes tampame tarsi jos sąjungininkais.
Skamba
drastiškai, tiesa? Bet prisiminkime reklamas, kuriose prekes vyriškajai
auditorijai pristato apnuoginta moteris. Su aliuzija į tai, kad, perkant
reklamuojamą daiktą, moteris atiteks kartu. Tiesiog kaip papildomas aksesuaras.
Ir tokios reklamos visuomenėje visiškai normaliai ir net palankiai vertinamos.
Moters kūnas nėra ir negali būti akcija, kai
pirkdamas vieną daiktą, kitą gauni dovanų. Net jeigu visi supranta, kad
tai tik reklamos triukas, emocinis masalas. Pats sumanymas iš esmės yra
menkinantis moterį. Kol mes, visuomenė, tai priimsime, tol bus palanki terpė
šaknytis požiūriui, kad žmogaus kūnas gali būti perkamas ir parduodamas.
Prekybos
žmonėmis prevencija gali prasidėti nuo mažų dalykų – visų pirma, nuo pagarbos
kitam žmogui. Esamos situacijos tai
akimirksniu nepakeis, bet bus reikšmingas žingsnelis orios visuomenės link.
Neparduokime
savo orumo. Būkime vieningi kovoje prieš prekybą žmonėmis.
Ačiū jums.
Linkiu įdomios, drąsios ir vertingos diskusijos.
