Kalbos 

EN

Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės kalba apskritojo stalo diskusijoje „Vieningi kovoje prieš prekybą žmonėmis“


2015 m. spalio 8 d. pranešimas VIR

 

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

 

Jūsų Didenybe Karaliene Silvija,

gerbiamieji diskusijos dalyviai ir svečiai,

praėjo jau daugiau kaip dešimt metų, kai Varšuvoje buvo priimta Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis. Ir daugiau nei treji metai, kai šią konvenciją ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti duotus įsipareigojimus, kokią gerąją užsienio patirtį galėtume perimti, kokie iššūkiai kyla, ypač šių dienų geopolitiniame kontekste, šiandien čia diskutuos specialistai. Tikiuosi Jūsų vertingų įžvalgų, pastabų ir idėjų.

Deja, prekyba žmonėmis, vergovė 21-ajame amžiuje yra realybė. Ir jos mastai yra milžiniški. Skaudus faktas, kad prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa moterys. Negaliu to abejingai stebėti. Nei kaip demokratines vertybes puoselėjančios valstybės pilietė, nei kaip politikė. O ypač negaliu būti abejinga kaip moteris. Į vergovės ir išnaudojimo liūną patekusios moterys kažkam yra motinos, seserys, dukros. Už sausų statistikos eilučių – tūkstančiai sulaužytų gyvenimų. Ne tik moterų, bet ir tų, kurie jas myli.

Savo ruožtu norėčiau pasidalyti mintimi, kuri iš pradžių gali pasirodyti kiek nutolusi nuo šios dienos temos. Tačiau – tik iš pirmo žvilgsnio.

Demokratinėje visuomenėje asmuo yra laisvas rinktis. Tačiau tikroji laisvė ir visuomenės darna neatsiejama nuo atsakomybės ir pagarbos. Kiekvienam jos nariui.

Liūdna, tačiau šiandien demokratinės visuomenės vertybes neretai užgožia pataikavimas vartotojiškos visuomenės interesams. Kai pabrėžiama teisė vartoti. Kai akcentuojama laisvė vartoti. Ir pamirštama pareiga – vartoti sąmoningai.

Tikiu, kad esmė dažnai slypi detalėse, kurių nepastebime arba tiesiog nesureikšminame. Prekyba žmonėmis vyksta kiekvieną dieną prieš mūsų akis. O mes tampame tarsi jos sąjungininkais.

Skamba drastiškai, tiesa? Bet prisiminkime reklamas, kuriose prekes vyriškajai auditorijai pristato apnuoginta moteris. Su aliuzija į tai, kad, perkant reklamuojamą daiktą, moteris atiteks kartu. Tiesiog kaip papildomas aksesuaras. Ir tokios reklamos visuomenėje visiškai normaliai ir net palankiai vertinamos.

Moters kūnas nėra ir negali būti akcija, kai pirkdamas vieną daiktą, kitą gauni dovanų. Net jeigu visi supranta, kad tai tik reklamos triukas, emocinis masalas. Pats sumanymas iš esmės yra menkinantis moterį. Kol mes, visuomenė, tai priimsime, tol bus palanki terpė šaknytis požiūriui, kad žmogaus kūnas gali būti perkamas ir parduodamas.

Prekybos žmonėmis prevencija gali prasidėti nuo mažų dalykų – visų pirma, nuo pagarbos kitam žmogui. Esamos situacijos tai akimirksniu nepakeis, bet bus reikšmingas žingsnelis orios visuomenės link.

Neparduokime savo orumo. Būkime vieningi kovoje prieš prekybą žmonėmis.

Ačiū jums. Linkiu įdomios, drąsios ir vertingos diskusijos.

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ