2016 m. kovo 10 d. Pranešimas VIR
Gerbiamieji,
1990 metų kovo 11-osios vakarą pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas iš esmės pakeitė mūsų Tautos ir valstybės likimą. Pamenu, kaip prieš 26-erius metus paskelbus pasauliui šią žinią, signatarai, susikibę už rankų, džiugiai ir vieningai kartojo brangiausią žodį „Lietuva“. Į šio žodžio skambesį tilpo visas jų ryžtas nesustoti. Šis žodis atspindėjo besąlygišką tikėjimą laisve ir būtinybę atkurti istorinį teisingumą. Šiame žodyje liepsnojo visaapimanti meilė Tėvynei.
Nors šiandien kai kurių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų jau nebėra su mumis, kiekvieno lietuvio širdžiai brangaus žodžio – Lietuva – aidas nuolat skamba ne tik tarp šių istorinių sienų, bet ir mūsų širdyse. Jis įkvepia mus prasmingiems darbams, kilniems siekiams, veržlioms svajonėms. Kovo 11-osios išvakarėse kviečiu visus prisiminti tuos, kurių dėka jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus švenčiame savo Laisvę nepriklausomoje valstybėje. Jų vardai amžiams įrašyti mūsų Tautos istorijoje. Kviečiu pagerbti juos ir jiems padėkoti.
Kaip ir kasmet, tegul Lietuvos žmonių dėkingumą ir atmintį liudija ir šis trapus pavasarinių gėlių grožis mūsų Nepriklausomybės Akto signatarų amžinojo poilsio vietose.
Dar kartą nuoširdžiai sveikinu visus čia susirinkusiuosius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 26-ųjų metinių proga. Su Kovo 11-ąja, su mūsų Laisvės diena, mielieji.
