2016 m. balandžio 4 d. pranešimas žiniasklaidai
Autizmas tampa labiausiai išplitusiu sutrikimu pasaulyje. Artimiausiu metu autizmas gali būti diagnozuotas didesniam skaičiui vaikų, negu diabetas, vėžys ir AIDS kartu paėmus. Vaikų ir paauglių (0–17 m.) skaičius nuo 312-os asmenų 2001 m. išaugo iki 1006-ių 2013 m. (t. y. padidėjo 3 kartus); vyresnių kaip 18 metų asmenų – nuo 6-ių 2001 m. iki 80-ies asmenų 2013 m.
„Autizmas nėra liga. Tai neurologinis raidos sutikimas, kuris paprastai lemia vaiko nepakankamą socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio vystymąsi ar jo sulėtėjimą“, – spaudos konferencijoje, skirtoje Pasaulinei autizmo dienai paminėti, kalbėjo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė. Pasak Seimo narės, siekiama didinti visuomenės supratingumą, kad piliečiai mokėtų atpažinti autizmo požymius, galėtų suprasti kai kuriuos autistų elgesio keistumus, priimti jų savitumus ir koreguotų savo lūkesčius bendraudami su autistiškais žmonėmis.
Siekiant padėti Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, praėjusių metų pabaigoje patvirtinti nauji Vaikų sveikatos tikrinimo reikalavimai ir tvarka.
„Būtina kuo ankstesnė diagnostika, todėl vaiko raida pradėta tikrinti nuo 3 mėn. amžiaus. Nustačius raidos sutrikimo riziką, atliekamas išsamesnis raidos vertinimas. Pagal autizmo programą parenkama logopedo, elgesio, muzikos terapija, rengiami individualūs ir grupiniai mokymai, taikoma tėvų mokymo programa“, – pagalbos šeimai planą apžvelgė vaikų neurologė, raidos pediatrė, Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros asistentė Laima Mikulėnaitė.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkės Linos Sasnauskienės įsitikinimu, ranka rankon turi dirbti trys ministerijos – Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo.
„Vaikams, turintiems rimtų raidos sutrikimų ir jų šeimoms reikalinga ilgalaikė ir sisteminga pagalba, užtikrinanti pagalbos kompleksiškumą, vientisumą ir perimamumą. Reikalinga autizmo strategijos programa“, – kalbėjo L. Sasnauskienė.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Valentinos Kovaliovos, autistų vaikų sveikatos priežiūros įgyvendinimui yra skirta Europos socialinio fondo 8.471.488 eurų suma. Už šias lėšas bus parengta ir įgyvendinta vaikų, sergančių autizmu tėvų mokymo programa, išleistos metodinės rekomendacijos specialistams bei sukurtos naujos diagnostikos ir gydymo metodikos.
„Lietuvoje virš 42 procentų mokinių, turinčių autizmo sutrikimų, mokosi bendrosios paskirties įstaigose, 57,4 proc. mokosi specialiosios paskirties mokyklose. Lietuvoje trūksta specializuotų įstaigų ir specialistų ugdyti bei teikti švietimo pagalbą turintiems įvairiapusius raidos sutrikimus“, – teigė švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina.
„Autizmo priežastys nežinomos. Tačiau kuo anksčiau vaikas gaus efektyvią pagalbą, tuo greičiau galės vystytis ir tobulėti. Vystymosi pažanga bus kiek lėtesnė, tačiau jis galės laimingai gyventi”, – įsitikinusi Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
Spaudos konferencijos garso įrašą galite perklausyti čia.
Išsamesnė informacija žiniasklaidai:
Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė, tel. 8 698 42672
LSDP informacinis centras
Kornelija Petravičien, tel. 8 612 01377, el. p. [email protected]
