2016 m. balandžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai
Lietuvoje netyla kalbos dėl teisėsaugos struktūrų veiksmų neutralumo. Naujausios politikų įžvalgos ir žurnalistiniai tyrimai rodo, kad vis didesnė visuomenės dalis mato galimas politinio šališkumo ir korupcijos apraiškas teisėsaugos institucijose. Nors pastarosios turi veikti teisėtai pagal statutus ir rodyti sektiną pavyzdį piliečiams, stiprinti teisės viršenybės principą ir gerinti teisinį bei politinį klimatą visuomenėje.
Dabar matome, kad net Valstybės saugumo departamento vadovas viešai pareiškia, kad šalies vadovų kritika yra neleistina, o tai reiškia žodžio laisvės ribojimą mums visiems. Tačiau ne visos naujienos yra tokios blogos. Štai naujausios žinios iš prokuratūros stiprina pozityvias nuotaikas. Džiugu tai, kad skandalais garsėjantis prokuroras Irmantas Mikelionis neišsaugojo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vadovo posto, kurį jam „padovanojo“ buvęs Generalinės prokuratūros vadovas Darius Valys. Padovanojo todėl, kad konkurse į minėto departamento vadovo vietą I. Mikelionis liko tik 3, bet vis tiek buvo pasodintas į šią svarbią kėdę. Vieša informacija leidžia manyti, kad minėtas prokuroras buvo uolus politinių užsakymų vykdytojas. Jis išgarsėjo ne tik pažeidžiama savo biografija, bet (viešai kalbama) ir bandymu išgelbėti savo brolį, kuris buvo kaltinamas beveik 3 mln. litų turto pasisavinimo byloje.
Faktai apie ONKTD vadovą I. Mikelionį visuomenei buvo priminti po frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių piketo prie jo namų. Tuomet dalis žiniasklaidos iškart ėmė kalti prie kryžiaus pikete dalyvavusius Seimo narius, nors, kaip matome dabar, piketas tapo puikia proga priminti uoliojo politinių užsakymų vykdytojo pavardę ir „nuveiktus“ darbus. Verta atkreipti dėmesį, kad brandžioje demokratinėje visuomenėje piketas yra ne spaudimo, o žodžio laisvės išraiška. Kaip žinia, I. Mikelionis už organizuotą piketą prašė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl esą daromo spaudimo, taip mėgindamas kerštauti. Tačiau dabartinis Generalinės prokuratūros vadovas Evaldas Pašilis parodė tvirtą laikyseną šioje delikačioje situacijoje ir nesiėmė politikavimo. Šiuo veiksmu ir profesionaliu požiūriu Generalinis prokuroras patvirtino, kad frakcijos pasirinkimas balsuoti už jo kandidatūrą Seime į svarbų postą buvo teisingas. Norisi priminti, kad puolamas aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patiria žymiai didesnį spaudimą, bet pastarasis neinicijavo jokių teisinių procesų prieš puolančiuosius.
Sveikintina tai, kad E. Pašilis suvokia, kad prokuratūros sistema turi būti išvalyta nuo tokių veikėjų, kurie žemina jos vardą ir tampa politinių žaidimų kuratoriais ar įrankiais. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ šiandien gavo atsakymą iš Generalinės prokuratūros į savo kreipimąsi, kuriame buvo keltas klausimas dėl I. Mikeliono brolio bylos eigos. Atsakyme aiškiai pasakyta, kad baudžiamojoje byloje Rimvydas Mikelionis tebėra įtariamasis ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nėra nutrauktas. Tikimės, kad byla bus ištirta ir visuomenė sužinos tikras jos aplinkybes.
Kalbant apie teisėsaugą, nerimą kelia faktas, kad Generaliniam prokurorui priėmus nepalankų sprendimą susikompromitavusio I. Mikelionio atžvilgiu, atsirado įtakingų asmenų ratas, galimai pabandęs išgelbėti prokurorą policijos vadovo Lino Pernavo rankomis. Pastarasis pasirašė raštą, kuriuo primygtinai prašė I. Mikelionį palikti poste. Šis veiksmas yra grubus bandymas pažeisti teisinės valstybės principus. Mat prokuratūra turėtų kontroliuoti ikiteisminius tyrimus vykdančią policiją, o ne atvirkščiai. Ir tai jau antras atvejis per trumpą laiką, kai policijos struktūros ima politikuoti. Praeitą savaitgalį policininkų profsąjungų vadovai per žiniasklaidą bandė įtakoti Vidaus reikalų ministro skyrimą. Jie dalyvavo socialdemokratų partijos posėdyje, kuriame galimai spaudė partijos vadovybę neteikti kandidato Povilo Gylio į Vidaus reikalų ministro postą. Tai grubus policijos statuto pažeidimas ir grėsmė Konstitucijos sąrangai. Ginkluotų struktūrų atstovai neturi teisės politikuoti.
Pabaigai, norėčiau pritarti Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus išreikštai pozicijai apie tai, kad mūsų visuomenėje būtinas geresnis psichologinis klimatas. Pasitikėjimą valdžia turi skatinti ne tik rinkti valdžios žmonės. Ne mažiau svarbūs yra teisėsaugos institucijų, pareigūnų veiksmai, kurie turi būti teisėti ir teisingi. Būtina, kad teisėsaugos institucijos suvoktų savo vietą valstybės sąrangoje ir prisidėtų ne tik prie geresnio teisinio ir politinio klimato valstybėje, bet ir prie tvarkingos ir teisingos Lietuvos formavimo.
Daugiau informacijos:
frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas
Petras Gražulis
Tel. (8 5) 239 6027
