2016 m. balandžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai
Į Lietuvos nuomonę ir pasiūlymus, rengiant naująją Globalios Europos Sąjungos (ES) užsienio ir saugumo politikos strategiją, buvo atsižvelgta. Žmonių saugumas, gerovė, taika, demokratija turi būti užtikrinta, ES vertybės ir pagrindiniai interesai privalo būti apginti. Tokią poziciją Europos Tarybai išreiškė Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai pateiktoje Lietuvos nuomonėje dėl būsimos Globalios ES užsienio ir saugumo politikos strategijos.
„ES politika turi būti ne tik „reaguojanti“, bet ir „aktyviai veikianti“. Globalioje strategijoje turi būti aiškiai įvardytos karinės ir nekarinės grėsmės bei iššūkiai, nustatytas baigtinis prioritetų sąrašas“, – surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.
Lietuvos pateiktoje nuomonėje teigiama, jog Globalioje strategijoje turėtų būti įvardyta aktyvi ES Rytų partnerystės politika. „ES asocijuotoms partnerėms – Gruzijai, Moldovai, Ukrainai parama turi būti stiprinama. Rusija negali turėti veto teisės sprendžiant įvairius ES santykių su Rytų partnerystės valstybėmis aspektus, o ES santykių su Rytų kaimynėmis pobūdžio neturi lemti principas „visų pirma Rusija“, – kalbėjo B. Juodka.
Socialdemokrato vertinimu, Lietuva pasisako už Vakarų demokratinės bendruomenės vertybėmis, tarptautinės teisės normomis ir principais grįstą bendradarbiavimą. Sprendžiant santykių su Rusija klausimus, gyvybiškai svarbu išlaikyti ir stiprinti ES solidarumą, kalbėjimą vienu balsu ir atsparumą įvairioms Rusijos taikomoms poveikio priemonėms – politinėms, energetinėms, ekonominėms, informacinėms ir kt.
„ES ir NATO turi plėtoti praktinį bendradarbiavimą hibridinių grėsmių, informacinio saugumo, strateginės komunikacijos ir kitose srityse. Ukrainos rytuose Rusijos naudota karo per tarpininkus metodika kelia nerimą dėl galimo tokio scenarijaus pasikartojimo ir Baltijos regione. Globalioje strategijoje turi būti pabrėžiami bendros gynybos išlygos įsipareigojimai reaguojant ir į hibridines grėsmes, aiškiai įvardytos iš Rusijos kylančios tiek konvencinės, tiek nekonvencinės grėsmės“, – įsitikinęs komiteto pirmininkas.
Branduolinės saugos klausimai, pasak Seimo nario, turi tapti integralia ES išorės energetikos politikos dalimi, o ES energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi būti traktuojama kaip vienas iš pagrindinių strateginių bendros ES energetinio saugumo politikos uždavinių.
Tarp Globalios strategijos prioritetų įvardijamas informacinis saugumas ir strateginė komunikacija. „ES strateginės komunikacijos kanalai turėtų būti orientuoti ne tik į objektyvios informacijos pateikimą Rytų partnerystės valstybių žmonėms, ES matomumo didinimą ir demokratinių vertybių sklaidą, bet ir į ES valstybių narių visuomenių atsparumo bet kokiai klaidinančiai ir priešinančiai propagandai bei dezinformacijai ugdymą ir švietimą“, – pristatydamas Seimo komitetų nuomonę kalbėjo Seimo narys B. Juodka.
Paskutinė Europos saugumo strategija buvo priimta 2003 metais. Po 13 metų, 2016 m. birželio mėn. ES Vadovų Taryba pateiks naująją, aptartą su ES narėmis, Globalios ES užsienio ir saugumo politikos strategiją, kuri taps užsienio ir politikos plėtojimo orientyru.
Išsamesnė informacija žiniasklaidai:
Benediktas Juodka
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas
Mob. 8 698 42 029
LSDP informacinis centras
Kornelija Petravičienė
Mob. 8 612 01 377
El. p. infocentras@lsdp.lt
