Pranešimai žiniasklaidai 

EN

Seimo nario K. Daukšio pranešimas: „Biokuro katilinės – nauda visai šalies ekonomikai“


2016 m. gegužės 23 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Pirmadienį, gegužės 23 d., Seime tarptautinės konferencijos „Šilumos ūkio plėtros programa – kur esame ir kur einame?“ iniciatorius Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys atkreipė dėmesį į keletą esminių ir probleminių klausimų.

„Turime užduoti sau pagrindinį klausimą: kas yra šilumos gamyba ir tiekimas: tai verslas ir koks verslas? Orientuotas į pelną ir greitą investicijų atsipirkimą? Ar siekiame kuo mažesnių kainų, išlaidų, kad būtų galima išlaikyti tą sistemą? Vienareikšmio atsakymo čia neišgirsime. Šiluma, kaip ir visa energetika, turi būti tarnas, o ne ponas. Gal kai kam nepatiks, tačiau reiktų orientuotis į pigiomis sąnaudomis grįstą šilumos gamybą“, – kalbėjo K. Daukšys.

Pasak Seimo nario, kitas aktualus klausimas – kam šilumos ūkis turi būti pavaldus? „Jei tą traktuojame kaip eilinį verslą, tada šilumos ūkį turi valdyti verslo principus išmanantys žmonės, kurie greičiausiai šilumą pagamins efektyviai, bet nebūtinai pigiai. Jei tai yra visuomenės interesas, tada savivaldybės turėtų rūpintis, kad jų gyventojai pigiai mokėtų už šilumą ir užtikrintų kuo pigesnę šilumos gamybą“, – konferencijos metu kalbėjo K. Daukšys.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas atkreipė dėmesį ir į konkurencijos aspektus. „Puikiai suprantu, kad mažesnėse savivaldybėse yra vienas tiekėjas ir vienas gamintojas, tad nelieka jokios konkurencijos apie kurią kalbama rengiamoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atvejai yra kitokie. Čia galime turėti konkurenciją tarp gamintojų. Taigi, atsakę į esminius klausimus apie šilumos ūkį, turėsime aiškią strategijos kryptį“, – kalbėjo K. Daukšys.

Jo nuomone, atpigusi nafta turėjo neigiamos įtakos biokurui: atrodo, nebėra prasmės statyti biokuro katilines, į jas investuoti nemažas lėšas. „Daugelis savivaldybių ar šilumos tinklų nežino, ką daryti, kaip elgtis šiuo atveju. Manyčiau, tolimoje perspektyvoje, kai dujų kaina yra sunkiai nuspėjamas dalykas, vietinės biokuro katilinės turėtų pasiteisinti ir tai, manau, sustiprintų visą ekonomiką, nes biokuras nėra tik šilumos ar elektros gamyba, o čia veikia visa grandinė elementų, kurie atneša naudą visai ekonomikai“, – teigė K. Daukšys.

Tarptautinė konferencija „Šilumos ūkio plėtros programa – kur esame ir kur einame?“ subūrė pusantro šimto energetikos ekspertų, kurie pasidalijo savo įžvalgomis apie Nacionalinės energetikos strategiją, aptarė tarptautinę patirtį, miestų šilumos poreikius bei atliekų, biokuro ir biodujų potencialą šilumos ūkiui.

Beje, nuo pirmadienio Energetikos ministerija kartu su Nacionalinę energetikos strategiją (NES) rengiančiu Lietuvos energetikos institutu pradeda viešas diskusijas dėl būsimos Nacionalinės energetikos strategijos. Šių diskusijų tikslas – pristatyti NES projekto gaires ir aptarti svarbiausius klausimus apie energetikos sektoriaus raidą (strateginės energetikos sektoriaus raidos kryptys ir diskutuotini klausimai pridedami).

Po šių pristatymų bei diskusijų, išnagrinėjus pateiktas pastabas bei pasiūlymus, bus parengtas galutinis NES projektas.

 

Darbo partijos informacijos centras

Tel. (8 5) 239 6956, mob. 8 604 89 514





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ