2016 m. birželio 27 d. pranešimas žiniasklaidai
Seime svarstomas patobulintas įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ pataisų projektas Nr. XIIP-4306, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas atvykti užsieniečiams, ketinantiems užsiimti inovatyviu verslu („startuoliams“); užsieniečiams – stambių įmonių vadovams; užsieniečiams, kurie yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai ir užsieniečiams, kurie studijuoja ir įgyja profesinę kvalifikaciją Lietuvoje.
„Migracijos politika, kaip verslo pritraukimo įrankis, šiuo metu nėra tinkamai išnaudojama. Darbdaviai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir tai yra viena pagrindinių verslo plėtrą stabdančių kliūčių. Galiojantis reglamentavimas trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistams pritraukti į Lietuvą iš trečiųjų šalių yra nelankstus ir nekonkurencingas. Šią situaciją reikia nedelsiant taisyti“, – surengtoje spaudos konferencijoje įstatymo projektu siūlomas naujoves pristatė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.
Užsieniečiui „startuoliui“, ketinančiam užsiimti veikla, susijusia su naujų technologijų diegimu, būtų galima atvykti į Lietuvą su šeima. Jų prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami greičiau (iki 2 mėn). Toks užsienietis turėtų per 30 dienų įsteigti įmonę ir pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje.
Siekiant į Lietuvą pritraukti stambių įmonių vadovų iš užsienio, nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas užsieniečiams – stambių įmonių vadovams, kurie nėra investavę į įmonę savo lėšų. Tokios įmonės turto vertė turėtų sudaryti ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų, įmonėje turėtų būti įsteigta ne mažiau kaip dešimt darbo vietų. Šie užsieniečiai – įmonių vadovai galėtų atvykti kartu su šeimos nariais, prašymai leidimui gauti būtų nagrinėjami greičiau (iki 2 mėn.), o leidimai išduodami 3 metams.
„Lietuvoje nebuvo didelio skirtumo tarp imigranto ir verslo atstovo, atvykusio investuoti. Konkurencinga migracijos politika buvo labai reikalinga. Investuotojai susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Jei Lietuvoje bus daugiau gerai apmokamų darbo vietų, lengviau pavyks susigrąžinti išvykusius savo šalies gyventojus. Lietuva tarptautinėje arenoje atrodys ženkliai patrauklesnė investuotojams ir jų samdomiems vadovams“, – įsitikinusi asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Taip pat siūloma nustatyti palankesnes sąlygas užsieniečiams, užsiimantiems verslu Lietuvoje, kurių įmonių turto vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, o užsieniečiai į savo įmonių veiklą yra investavę ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų lėšų (turto), arba yra tokių įmonių vadovai.
Siūloma nustatyti palankesnes sąlygos įsidarbinti studijuojantiems ir studijas Lietuvoje baigusiems užsieniečiams. Siūloma leisti užsieniečiui, atvykusiam studijuoti, dirbti ne daugiau kaip 20 val. per savaitę nuo studijų pradžios, o ne nuo antrųjų studijų metų, kaip nustatyta šiuo metu. Taip pat pritarta leisti tokiems asmenims dirbti papildomai, neįpareigojant jų gauti leidimą dirbti. Šiems asmenims leidimas laikinai gyventi būtų išduodamas taip pat 2 metams.
Leidimą laikinai gyventi (Europos Sąjungos (ES) mėlynąją kortelę) galėtų pretenduoti gauti užsieniečiai, jei jų penkerių metų darbo/profesinė patirtis atitiktų Vyriausybės tvarkoje numatytus reikalavimus aukštos kvalifikacijos pripažinimui.
„Tai skatintų IT sektoriaus ir kitų trūkstamų kvalifikacijų specialistus, neturinčius aukštojo mokslo diplomo, bet turinčius penkerių metų darbo profesinę patirtį būtent toje konkrečioje srityje, lengviau atvykti, gyventi ir dirbti Lietuvoje. ES mėlynosios kortelės išdavimo procedūra užtruktų trumpiau – šiuo metu nustatytas 1 mėn. nagrinėjimo terminas, siūloma nagrinėti tokius prašymus per 15 dienų“, – kalbėjo Infobalt Lietuva vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
„Visi siūlomi imigracijos procedūrų palengvinimai neturėtų skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos ir mažinti paskatas gerinti vietinių darbuotojų darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį. Tokiu atveju, kai įmonėje įdarbinami tik užsieniečiai, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį“, – kalbėjo Seimo narys B. Juodka.
Išsamesnė informacija žiniasklaidai:
Benediktas Juodka
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas
Mob. 8 698 42 029
LSDP informacinis centras
Kornelija Petravičienė
Mob. 8 612 01 377
el. p. infocentras@lsdp.lt
