Pranešimai žiniasklaidai 

EN

Seimo nario V. Mikalausko pranešimas: „Urėdijų medelynus „praris“ optimizacija“


2016 m. rugsėjo 14 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Šiandien vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo nagrinėta ir Generalinės miškų urėdijos pradedama valstybinių medelynų optimizacija. Pasak Seimo nario Vido  Mikalausko, posėdyje dalyvavęs generalinis urėdas neįtikino reformos būtinybe ir, kad ji pradedama atlikus detalius skaičiavimus bei nuoseklų vertinimą. Reformos pamatas grindžiamas subjektyviais kriterijais, todėl mintis, kad optimizacija daroma ne dėl medelynų ir urėdijų gerovės, o vardan nežinia kokių ir kieno interesų, tik sustiprėjo. 

Primename, kad generalinis miškų urėdas šių metų liepos 15 d. išleido įsakymą „Dėl Valstybinių miškų medelynų veiklos optimizavimo programos patvirtinimo“, kuriuo pradedama medelynų optimizacija. Įgyvendinus optimizaciją, šalyje liks vos keli valstybiniai medelynai, o viename miškingiausių – Varėnos rajone – iš dviejų medelynų neliks nė vieno.

Pagal generalinio urėdo įsakymu patvirtintą programą, bus vystomi 4–5 medelynai, auginantys miško sodmenis su uždara šaknų sistema, kiti palaipsniui bus sunaikinti kaip neperspektyvūs. Ant „optimizacijos stalo“ pirmiausia atsidurs Jonavos, Jurbarko, Utenos, Vilniaus, Kuršėnų, Ukmergės, Varėnos, Biržų, Ignalinos, Kazlų Rūdos, Tytuvėnų, Valkininkų ir Zarasų miškų urėdijų medelynai.

„Generalinė urėdija turi ieškoti kitų resursų taupyti, ne pelningai dirbančių urėdijų medelynų sąskaita. Medelynuose užaugintus kokybiškus sodinukus perka ir privačių miškų savininkai. Tai naudinga ir urėdijoms, ir privačių miškų savininkams. Kiek tokia Generalinės urėdijos sumąstyta medelynų reforma kainuos urėdijoms bei miškų savininkams? Abejoju ar vidurio Lietuvoje išauginti sodmenys lengvai prisitaikys prie Dzūkijos klimato ir dirvožemio. Absurdiška, kad miškingiausia Pietų Lietuvos teritorija liks be savų medelynų. Kyla labai daug klausimų ir abejonių dėl šios reformos,“ – teigia V. Mikalauskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys V. Mikalauskas spėlioja, kieno interesai paskatino pradėti šią reformą. Juolab, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavęs generalinis urėdas pasėjo dvejones dėl reformos būtinybės. Reformos pamatas grindžiamas išgalvotais kriterijais, neva, medelynuose neišlaikyti reikiami atstumai tarp laukų, neatliekami dirvožemio tyrimai, nėra buitinių patalpų ir begale kitų. Generalinio urėdo teigimu, modernizacija vyksta stichiškai, medelynai neturi laistymo sistemos... Tačiau net tie, kurie ir turi tokią sistemą vis vien uždaromi! Labai nustebino generalinio urėdo teiginys, kad sodmenys nėra geros kokybės, tačiau didelę jų partiją, pavyzdžiui, iš Valkininkų urėdijos medelyno, džiaugėsi įsigiję švedai. Todėl ta mintis, kad reforma daroma ne dėl to, kad kažkas gerėtų, o vardan nežinia kokių ir kieno interesų,  tik sustiprėjo.

„Daug kalbama, kad reikia kaimiškose savivaldybėse didinti darbo vietų skaičių, bet realybėje – priešingai – jos drastiškai mažinamos. Ir ši reforma, kurios pagrįstumas ir reikalingumas kelia vien abejones, pareikalaus daugybės darbo vietų kaimuose. Todėl komiteto posėdyje pasiūliau artimiausiu metu komiteto nariams aplankyti dalį uždaromų medelynų ir įsitikinti tokios „optimizacijos“ būtinumu, o artimiausiame posėdyje dar kartą sugrįžti prie urėdijų medelynų klausimo“, – sako V. Mikalauskas.

 

Daugiau informacijos:

Vidas Mikalauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, mob.  8 686 87 888

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ