Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Leonardas Talmontas, Orinta Leiputė, Saulius Bucevičius, Vida Marija Čigriejienė, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Arminas Lydeka, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas, gavusi piliečio G. A. M. prašymą dėl Seimo narės Aurelijos Stancikienės elgesio ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, atliko tyrimą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

G. A. M. savo 2015 m. kovo 4 d. prašyme teigia, kad Seimo narė A. Stancikienė 2014 metų birželio mėnesį kreipėsi į sodininkų bendrijos „Ąžuolynas“ pirmininkę R. Giriūnienę reikalaudama pateikti turimą informaciją apie G. A. M. veiksmus galimai savavališkai nukeliant sklypo ribas. R. Giriūnienė atsisakė pateikti informaciją motyvuodama tuo, kad vyksta teisminis procesas. Seimo narės A. Stancikienės prašymu patikrinimą atliko ir Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinimo medžiaga buvo perduota bylą nagrinėjančiam teismui. 2015 m. sausio 9 d. Seimo narė A. Stancikienė vėl kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama patikrinti sklypo ribas ir minėdama pradėtą teisminį procesą. Pareiškėjo nuomone, toks Seimo narės elgesys pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą draudimą Seimo nariams kištis į teismų veiklą.

Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015 m. birželio 11 d. rašte Nr. 15-1117 paaiškino, kad į atitinkamas valstybines institucijas kreipėsi nagrinėdama N. Š. skundą. Žemės ūkio ministrės įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri buvo nuvykusi į konflikto vietą ir atliko patikrinimą vietoje. Seimo narės manymu, ministrei sudarant komisiją galėjo kilti abejonių dėl esamos padėties, todėl ji nutarė pavesti komisijai patikrinimą atlikti vietoje. Seimo narės manymu, nei jos, nei ministrės veiksmai nepažeidžia Konstitucijos.

Komisija 2015 m. birželio 16 d. kreipėsi į Žemės ūkio ministrę, prašydama detalizuoti komisijos, kuriai pavesta ištirti G. A. M. bei N. Š. sklypų ribas, sudarymo aplinkybes bei veiklą.

Žemės ūkio ministerija savo 2015 m. liepos 27 d. rašte Nr. 3IN-T-1178-981 paaiškino, kad 2015 m. gegužės 12 d. gavo Seimo narės A. Stancikienės raštą Nr. 15-1113, kuriame prašoma įgalioti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti komisiją ir „nuvykus į vietą, atlikti sklypo permatavimus, ar minėto sklypo sodų bendrijoje performavimas atitinka pirminį žemės sklypo suformavimą, nužymėtą sodų bendrijos generaliniame plane“. 2015 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta atlikti žemės sklypų ribų faktinių duomenų patikrinimą. Patikrinimas atliktas 2015 m. birželio 10 d. bei liepos 21 d. surašyta išvada Nr. 1LS-74-(9.9). Išvadoje pažymima, kad šio sklypo kadastrinių matavimų klausimas buvo nagrinėtas Vilniaus apylinkės teisme, kuris 2014 m. liepos 18 d. prašymą panaikinti žemės sklypo kadastrinius matavimus atmetė. Teismo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris 2015 m. kovo 16 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2015 m. gegužės 12 rašte Nr. 15-1113 Seimo narė A. Stancikienė kreipėsi į Žemės ūkio ministrę bei nurodė, kad N. Š. sklypo matavimai atlikti netinkamai, dėl to teismas buvo suklaidintas ir būtina matavimus atlikti iš naujo. Motyvuodama tuo, kad teismas iki šiol negali gauti objektyvios informacijos, prašo Nacionalinės žemės tarnybos sudaryti komisiją, kuri nuvykusi į vietą atlikti sklypo permatavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnis draudžia Seimo narių kišimąsi į teisėjo ar teismo veiklą ir užtraukia numatytą atsakomybę.

1997 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tik teismas gali priimti procesinį sprendimą civilinėje byloje. Nei Seimas, nei kita valstybės institucija negali už teismą nuspręsti, kokie procesiniai veiksmai turi būti atlikti civilinėje byloje.

1999 m. gruodžio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad Konstitucija draudžia vykdomajai bei leidžiamajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas, juo labiau – nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė:

Rekomenduoti Seimo narei Aurelijai Stancikienei suderinti savo veiklą su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose numatytais reikalavimais Seimo nariui, vengti situacijų, kai Seimo nario elgesys gali būti suprantamas kaip kišimasis į teismų ir teisėjų veiklą.