2015 m. vasario 10 d. pranešimas VIR
Seimo KRK
pirmininkas Saulius Bucevičius: Kaimo reikalų komitetas – kaimo žmonėms
Klausimas, ką politikai padaro dėl savo
rinkėjų, niekada nepraranda aktualumo. Ir kiekvienas tautos išrinktas atstovas
privalo į jį kartas nuo karto atsakyti – tiek viešai, tiek sau asmeniškai. Kaip
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, aš norėčiau atsakyti ir už kitus kolegas,
Komiteto narius, nes turiu prisipažinti, kad viskas, ką mes pasiekėme, yra
bendrų pastangų rezultatas.
Kadenciją pradėjome nuo daugybę metų
strigusio ir gandais apaugusio Pluoštinių kanapių įstatymo. Šios tradicinės
Lietuvoje ir visoje Europoje leistinos žemės ūkio kultūros auginimo draudimas
grėsė mums didelėmis baudomis. Šiandien galime pasidžiaugti virš 1000 hektarų
deklaruotų legalių pluoštinių kanapių, perdirbamų į pačius įvairiausius
gaminius: nuo aliejaus iki statybinių plytų.
Kartu su naujuoju 2014–2020 m. paramos
laikotarpiu Lietuvai teko apsispręsti ir dėl paramos skirstymo priemonių. Esu
įsitikinęs, kad praėjusiu periodu per daug europinių pinigų atiteko stambiems
ūkiams – jie gavo tiesioginių išmokų liūto dalį, įsisavino daugiausiai Kaimo
plėtros programos pinigų. Todėl Kaimo reikalų komitetas nuo pat naujų priemonių
svarstymo pradžios pasisakė už pirmųjų hektarų išmoką, t. y. tiesioginių
išmokų perskirstymą, kai mažieji ūkiai yra papildomai paremiami. Mūsų
pastangomis pirmieji 30 hektarų, tai sudaro beveik 90 procentų Lietuvos ūkių,
gauna papildomą paramą – šiais metais daugiau kaip 100 Lt/ha, o deklaravus
pasėlius už 2015 – beveik 160 Lt/ha. Dar ir dabar vyksta įnirtingi ginčai, kad
tai socialinė parama, kuri pravalgoma ir neteikia ilgalaikės naudos, tačiau
dažniausiai tokie argumentai skamba iš stambiųjų ūkių pusės.
Kita svarbi Kaimo plėtros priemonė – LEADER
programa, skatinanti vietos veiklos grupių kūrimąsi ir pačių kaimo gyventojų
įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Komiteto narių įsitikinimu, šiai priemonei
buvo numatytas per mažas finansavimas, todėl buvo sutarta jį padidinti nuo 5
iki 6 procentų Kaimo plėtros programos voko lėšų.
Artėjant draudimo parduoti žemę
užsieniečiams pabaigai ir nesulaukiant Vyriausybės parengtų teisinių priemonių
apsaugoti Lietuvos ūkininkus, turėjome patys imtis iniciatyvos. Komitetas iš visų frakcijų Seime sudarė darbo
grupę, kuri laiku parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Tokiu
būdu buvo užkirstas kelias piktnaudžiavimams, apsaugoti žemę daugelį metų
dirbančių ūkininkų interesai ir užtikrintas konkurencingų ūkių Lietuvoje
kūrimąsi. Nepaisant pradžioje buvusių dvejonių ir nemenkos kritikos, praėjus
beveik metams galime sakyti, kad šis įstatymas veikia patikimai.
Atsižvelgdamas į žvejybos įmonių prašymus,
kontroliuojančių institucijų bei teismų sprendimus bei į tai, kad Vyriausybė
laiku neparengė Žuvininkystės įstatymo projekto, kuriame turėjo būti įtvirtinti
žvejybos galimybių Baltijos jūroje skyrimo principai, Kaimo reikalų komitetas
pats parengė šį projektą. Nuo 2015 m. kvotos jau skirstomos pagal naujas
taisykles vadovaujantis Seimo priimtais minėto įstatymo pakeitimais. Laiku
nepriėmus šio įstatymo daugumai žvejybos įmonių grėsė bankrotas, o nenustačius
bendrųjų žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principų, būtų buvus
palikta susidariusi monopolinė padėtis Baltijos verslinės žvejybos sektoriuje,
nes apie 80 procentų Lietuvai skirtų kvotų buvo sutelktos vienoje žvejybinėje
įmonėje.
Viena iš pagrindinių Seimo funkcijų –
tvirtinti valstybės biudžetą. Svarstant 2015 m. biudžeto projektą Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad Kaimo plėtrai numatyta
labai nedidelė pinigų suma – tik 24,8 mln. litų, ir dėl šios priežasties
investicijos iš ES fondų nepasiektų žemdirbių bei kaimo gyventojų. Grupė
Komiteto narių pasiūlė šią sumą padidinti iki 61 mln. Lt. ir tam buvo pritarta.
Tai reiškia, kad Kaimo plėtros programos priemonių finansavimas ir sklandus vykdymas 2015 metams
bus užtikrintas.
Visi šie sprendimai, dažnai susilaukę
pasipriešinimo, buvo pasiekti dėl Kaimo reikalų komiteto narių sugebėjimo
susitarti ir susitelkti bendram darbui. Džiaugiuosi, kad man yra sudaryta
galimybė pirmininkauti tokiam Komitetui, kurio narių nedrasko partinė
nesantaika, o linija tarp pozicijos ir opozicijos praktiškai išnyksta, kai
reikia kovoti už Lietuvos kaimą ir skaidresnį žuvininkystės sektorių.
Saulius Bucevičius
Seimo Kaimo
reikalų komiteto pirmininkas
