2015 m. gruodžio 17 d.
pranešimas VIR
Kaimo reikalų komitetas siūlo spartinti
nuosavybės teisių į žemę atkūrimą miestuose
Seimo Kaimo
reikalų komitetas, dalyvaujant Valstybės kontrolės, Žemės ūkio ministerijos,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba),
Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos
žemės savininkų sąjungos atstovams tęsė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo
miestų teritorijose klausimo nagrinėjimą.
Tarnybos
duomenimis, iki 2015 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisės atkurtos kaime į
virš 99 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, tačiau miestuose šis skaičius
siekia tik 88 proc.
Primename,
kad šį klausimą komitetas svarstė 2014 m. liepos 16 d. ir gruodžio 17 d.
posėdžiuose. Buvo konstatuota, kad pagrindinė problema didžiuosiuose šalies
miestuose yra susijusi su nuosavybės atkūrimui reikalingų žemės sklypų
formavimu, o kai kurios savivaldybės netinkamai panaudoja tikslines lėšas. Pagal
galiojantį teisinį reglamentavimą 50 proc. lėšų, gautų už miesto gyvenamosiose
vietovėse parduotus žemės sklypus, pervedama į savivaldybės, kurios
teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžetą. Šios lėšos pirmiausia turi būti
naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai,
parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos
projektams, žemės sklypų planams rengti ir kt. Tik nesant tokio poreikio, šios
lėšos gali būti naudojamos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti,
tačiau nustatytos tvarkos yra nesilaikoma. Be to, savivaldybės privalo tvarkyti
lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės sklypus, apskaitą ir atsako už jų
naudojimą pagal paskirtį, tačiau kai kurios (pvz., Vilniaus) šios pareigos
nevykdo.
Kaimo
reikalų komitetas 2014 m. liepos 16 d. paprašė Valstybės kontrolę įvertinti,
kokiems tikslams didžiųjų miestų savivaldybės naudojo tikslines lėšas, gautas
už parduotus valstybinės žemės sklypus. Valstybės kontrolė įvertino 2012–2014 metais
buvusią situaciją Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus,
Palangos miestų ir Telšių rajono. Šios savivaldybės minėtu laikotarpiu iš viso
gavo beveik 53 mln. Lt tikslinių valstybės biudžeto lėšų.
Valstybės
kontrolė nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo ir
neturi atskiros sąskaitos iš Tarnybos pervedamoms lėšoms už parduodamus žemės
sklypus ir atskirai netvarkė ir netvarko jų apskaitos, todėl asignavimai, skirti
pirminės paskirties išlaidoms, naudojami pagal bendrą sąmatą, kartu su kitomis
savivaldybės biudžeto lėšomis (pvz., išlaidoms už specialiųjų planų, schemų
rengimą ir kitoms miesto infrastruktūros plėtros reikmėms, nesusijusioms su
nuosavybės atkūrimu). Liko neaišku, ar teisingai ir teisėtai Vilniaus miesto
savivaldybė 2012–2014 metais panaudojo beveik 27 mln. Lt lėšų, be to, Tarnyba
posėdyje nurodė, kad per 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybei pervedė apie
3,5 mln. eurų.
Kaip geras
pavyzdys paminėtina Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri ne tik turi atskiras
sąskaitas tikslinėms lėšoms kaupti ir tvarko jų apskaitą, bet ir yra
pasitvirtinusi šių lėšų poreikio nustatymo, paskirstymo, naudojimo aprašą.
Kaimo
reikalų komitetas posėdyje priėmė sprendimą ir Vyriausybei pasiūlė užtikrinti,
kad visos savivaldybės tvarkytų lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės
sklypus, apskaitą ir atsakytų už jų naudojimą pagal paskirtį, taip pat teisės
aktuose nustatyti savivaldybės inžinerinės infrastuktūros sąvoką ir inžinerinės
infrastruktūros plėtojimo ir renovavimo išlaidų apibrėžtis. Tarnybai pasiūlyta
kas ketvirtį pateikti Kaimo reikalų komitetui išsamią informaciją apie
nuosavybės teisių į žemę atkūrimo eigą Vilniaus ir Kauno miestuose. Seimo
valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui rekomenduota apsvarstyti klausimą
dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miestų teritorijose, įvertinant žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo miestuose
funkcijų vykdymą. Informacija apie šio sprendimo įgyvendinimą turėtų būti
pateikta Kaimo reikalų komitetui iki 2016 m. kovo 10 d.
Kaimo
reikalų komiteto biuro patarėja
Gintarė Dešukaitė (tel. (8 5) 239 6316, el. p. gintare.deš[email protected])
