2015 m. birželio 10 d., pranešimas VIR
Į informacines
technologijas 2007–2013 metais valstybė investavo apie 1 mlrd. litų. Sukurta daugybė
įvairių informacinių sistemų, pripirkta įrangos – visa tai tik tam, kad būtų
palengvintas verslo ir žmonių gyvenimas, kuo daugiau viešųjų paslaugų būtų
perkelta į elektroninę erdvę ir jos būtų prieinamos bet kur ir bet kada. Vis
dėlto, kai prireikia realiai tuo pasinaudoti, paaiškėja, kad sistema neveikia.
Tokias išvadas padarė Seimo Audito komitetas, posėdyje išklausęs informaciją
apie valstybės informacinių sistemų ir registrų sąveiką ir planuojamą konsolidavimą.
„Tenka
konstatuoti, kad karalius – nuogas“, – valstybės informacinių sistemų
tarpusavio sąveikos problemas apibendrino Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė D.
Vilytė. Buvo pateiktas konkretus pavyzdys, kad vykdant viešųjų pirkimų konkursą
ir norint patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, perkančiosios organizacijos arba
pačios turi iš įvairių žinybų rinkti informaciją apie tiekėjus, arba reikalauja
tai padaryti pačius konkurso dalyvius. Nors valstybės institucijoms asmuo jau
yra pateikęs įvairią savo informaciją, tačiau nesant sistemų tarpusavio sąveikų
suvedus identifikacinius duomenis perkančioji organizacija negali gauti visos
reikalingos informacijos vienu mygtuko paspaudimu. Padėtį dar labiau blogina
tai, kad valstybės registruose esančios informacijos gavimas yra apmokestintas.
„Šiuo metu situacija
yra tokia, kad yra sukurta arti 100 įvairių informacinių sistemų ir registrų,
kuriuos valdo skirtingos institucijos. Ir nors teisės aktuose yra numatyta, kad
valstybė negali reikalauti pakartotinai teikti informaciją, kuri jau yra
pateikta, realiai dėl sąveikų trūkumo tai neveikia. Ir panašu, kad tai tenkina
informacijos valdytojus, kurie savo sistemų palaikymui ir tobulinimui
reikalauja nuolatinių investicijų. Be to, nėra vieno atsakingo asmens ar
institucijos, kuri disponuotų visa informacija apie tai, kokie duomenys yra
turimi registruose ir informacinėse sistemose. Neturint bendro vaizdo,
neįmanomi pagrįsti sprendimų nei dėl informacijos poreikio, nei dėl jos
valdymo, nei dėl reikalingų investicijų“, esamas problemas komentavo Audito
komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė.
Numatomas
valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas Seimo nariams
taip pat sukėlė abejonių: „planuojama per kelerius ateinančius metus sukurti
keturis valstybės duomenų centrus, tačiau daugiausiai kalbama apie įrangos
konsolidavimą – institucijoms nebereikės rūpintis serveriais ir kita
informacijos saugojimo įranga, tačiau nekalbama, ar toks sprendimas sudarys
sąlygas informacijos judėjimui ir prieinamumui. Bijau, kad paaiškės, jog
institucijų turima įranga yra nebetinkama ir būtinos didelės investicijos į
naują „geležį“, tačiau ar tai pagerins paslaugų kokybę, yra labai didelis
klausimas“, sako J. Vaickienė.
Audito komitetas
siūlys Vyriausybei įvertinti, kas jau yra sukurta ir kiek iš to bus galima
panaudoti numatytuose procesuose, paskirti už procesų koordinavimą ir kontrolę
atsakingą instituciją, konsoliduoti ne tik įrangą, bet ir visą sistemose
esančią informaciją, ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užtikrintas „vieno
langelio“ principo veikimas teikiant viešąsias paslaugas elektroninėje erdvėje.
Jolita Vaickienė
Audito komiteto
pirmininkė (tel. 239 6670)
