2015 m. birželio 11 d.,
pranešimas VIR
Prieš
septynerius metus Valstybės kontrolė nustatė, kad Šventosios gyvenvietėje
valstybinėje žemėje ant jūros kranto stovi apie tūkstantis poilsio namelių ir
vasarnamių. Tada dar nebuvo tiksliai žinoma, kiek jų buvo įregistruota
Nekilnojamojo turto registre. Vis dėlto pagal savo charakteristikas (nameliuose
nebuvo virtuvių ir sanitarinių patalpų, todėl jie neatitiko higienos normų) jie
buvo traktuojami kaip laikini statiniai, kurie registre neregistruojami.
Palangos savivaldybė 2000 ir 2002 m. detaliuosiuose planuose buvo nurodžiusi
namelius iš šių teritorijų iškeldinti.
Tačiau
nameliai ne tik nebuvo iškeldinti, tačiau per septynerius metus net 760 iš jų
buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir taip jų savininkai įgijo
teisę reikalauti, kad iš valstybinės žemės būtų suformuoti sklypai itin
patrauklioje vietoje. Tai konstatavo Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę
žemės naudojimo valstybinės kontrolės auditą. Savininkų pasirinkimu, suformuoti
sklypai arba nuomojami arba leidžiama juos išsipirkti. Į klausimą, kaip nutiko,
kad laikini statiniai staiga tapo rimtais pastatais, niekas iš Audito komiteto
posėdžio dalyvių paaiškinti negalėjo – sprendimus įpareigoti registruoti šiuos
objektus Nekilnojamojo turto registre priėmė teismas. „Biurokratai apžaidė
valstybę“ – toks buvo valstybės kontrolieriaus A. Dulkio verdiktas šiai
situacijai.
Auditoriai nustatė, kad 38 nameliai
stovi pirmoje pajūrio juostoje, kurioje neleidžiami jokie statybos darbai, taip
pat neleidžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms – čia sklypai negalės būti
formuojami. Dar 217 namelių patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją –
suformavus sklypus iš šios teritorijos reikės „išimti“ apie 40 ha miško,
esančio 1 km nuotoliu nuo jūros.
„Tai yra akivaizdus pavyzdys, kai
nebuvo apgintas viešasis interesas – apsaugoti pajūrio teritoriją. Panašu, kad
visiems šio proceso dalyviams tiko, kad nameliai būtų įteisinti kaip pastatai,
kad įgytų teisę į sklypus ir niekam nepasirodė svarbu, kad šioje vietoje nėra
tinkamos infrastruktūros, sanitarinės sąlygos yra primityvios ir taip yra
teršiamas mūsų visų pajūris“, – nusivylimo neslėpė Audito komiteto pirmininkė
Jolita Vaickienė. „Audito komitete turime 2008 m. Aplinkos ministerijos raštą,
kuriame aiškiai sakoma, kad tai yra laikini pastatai ir juos numatoma iškelti.
O štai kaip viskas apsisuko.“
Kadangi tokių sprendimų niekas
neapskundė, dabar belieka tik spręsti, kaip šią teritoriją sutvarkyti, kad ji
nekeltų grėsmės trapiai pajūrio ekologijai. Audito komitetas siūlys Vyriausybei
kompleksiškai įvertinti esamą situaciją ir spręsti dėl tolesnės šios
teritorijos vystymo vizijos.
