Kaimo reikalų komitetas svarsto:
Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio,
šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir
lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1759(2)).
(Pagal
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 1 d.
pateiktus duomenis iš likusio atkurti nuosavybės teises miestuose žemės ploto
6,2 tūkst. ha yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir 9,3 tūkst. piliečių
pagal jų prašymuose nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdą
nebus galima atkurti nuosavybės teisių į šį žemės plotą. Preliminariai
kompensuoti už šią žemę reikėtų apie 122 mln. Lt.
Pagal
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 1 d.
pateiktą informaciją 2014-07-01 – 2014-12-31 laikotarpiu dėl 16,5 tūkst. ha
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kurios apytikslė preliminari pardavimo
kaina apie 44 mln. Lt, numatoma sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo
sutartis.
Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis iki 2014 m. liepos 1 d.
sudaryta 18,7 tūkst. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose
nurodytas išsimokėtinai perkamas žemės plotas – 173,7 tūkst. ha, o piniginė
suma – 772,3 mln. Lt. Pagal pateiktus duomenis piliečių minėtose sutartyse
numatyti įsipareigojimai valstybei 2015–2030 m. laikotarpiu dar siekia apie
555,7 mln. Lt.
Pagal
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis
2014-01-01 – 2014-07-01 laikotarpiu už parduotą valstybinę žemę į valstybės
biudžetą jau yra pervesta 84,7 mln. Lt. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės
ūkio ministerijos prognozuoja, kad 2014-07-01 – 2014-12-31
laikotarpių į valstybės biudžetą dar bus pervesta apie 44 mln. Lt, 2015 m. – apie 94 mln. Lt, 2016
m. – apie 91 mln. Lt, 2017 m. – apie 82 mln. Lt, 2018 m. – apie 74 mln. Lt.
Atsižvelgiant
į valstybės prognozuojamas finansines galimybes bei į preliminariai
apskaičiuotas lėšas, kurių reikėtų už pirmiau minėtą valstybės išperkamą žemę
kompensuoti, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai
sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta
tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas
po 2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir piliečiams piniginė
kompensacija už šią žemę iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišmokėta, ši piniginė
kompensacija išmokama 2015 metais, kai sprendimas priimtas po 2014 m. gruodžio
31 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.
Pažymėtina,
kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje, kuri
įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d., įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai
Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo
atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės
išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai
prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Įstatyme, ar
nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už
nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant
pinigais. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas priverstiniai
sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kol kas priimami labai atsargiai, nes
daugeliui piliečių dar nepriimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo,
grąžinant žemę natūra (ypač daug yra tokių piliečių, kurie žemę turėjo
buvusiuose rėžiniuose kaimuose) ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus
žemės sklypus individualiai statybai (miestų (rajonų) savivaldybės nėra
suplanavusios pakankamo kiekio neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų
individualiai statybai), todėl sudėtinga nustatyti turėtos žemės plotą, už kurį
galėtų būti atlyginama pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tačiau
jau šiandien pasitaiko atvejų, kai pilietis, kuriam priimtas sprendimas atkurti
nuosavybės teises pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, vengia
institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į
žemę, pateikti finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaitą, į kurią galėtų
būti pervedama piniginė kompensacija. Tokiu atveju institucija, nagrinėjanti
piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, ne tik negali laikytis
Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą
dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir
lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatytų piniginių
kompensacijų išmokėjimo terminų, bet ir praktiškai neturi jokios galimybės
įvykdyti minėto priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai piliečio, kuriam
priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą
nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaita, į kurią
galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, institucija,
nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį
nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją
perveda į notaro depozitinę sąskaitą.
Priėmus
įstatymo projektą, bus nustatytas anksčiau nurodytų piniginių kompensacijų
išmokėjimo terminas pirmiau minėtiems piliečiams.)
Pasiūlymų
ir pastabų laukiame iki 2014-12-01
Pasiūlymus ir
pastabas siųskite adresu:
Seimo
posėdžių sekretoriatas
Gedimino pr.
53, LT-01109 Vilnius
El. paštas possek@lrs.lt
Faksas (8 5) 239 6279
Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto
tinklalapyje adresu www.lrs.lt.
arba gauti Seimo kanceliarijos
Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060)