2014 m. 

EN

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-1759(2)).


 

Kaimo reikalų komitetas svarsto:

 

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 7 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektą (Nr. XIIP-1759(2)).

 

(Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 1 d. pateiktus duomenis iš likusio atkurti nuosavybės teises miestuose žemės ploto 6,2 tūkst. ha yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir 9,3 tūkst. piliečių pagal jų prašymuose nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdą nebus galima atkurti nuosavybės teisių į šį žemės plotą. Preliminariai kompensuoti už šią žemę reikėtų apie 122 mln. Lt.

 

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 1 d. pateiktą informaciją 2014-07-01 – 2014-12-31 laikotarpiu dėl 16,5 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kurios apytikslė preliminari pardavimo kaina apie 44 mln. Lt, numatoma sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis.

 

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis iki 2014 m. liepos 1 d. sudaryta 18,7 tūkst. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose nurodytas išsimokėtinai perkamas žemės plotas – 173,7 tūkst. ha, o piniginė suma – 772,3 mln. Lt. Pagal pateiktus duomenis piliečių minėtose sutartyse numatyti įsipareigojimai valstybei 2015–2030 m. laikotarpiu dar siekia apie 555,7 mln. Lt.

 

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis 2014-01-01 – 2014-07-01 laikotarpiu už parduotą valstybinę žemę į valstybės biudžetą jau yra pervesta 84,7 mln. Lt. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prognozuoja, kad                    2014-07-01 – 2014-12-31 laikotarpių į valstybės biudžetą dar bus pervesta apie 44 mln. Lt,               2015 m. – apie 94 mln. Lt, 2016 m. – apie 91 mln. Lt, 2017 m. – apie 82 mln. Lt, 2018 m. – apie 74 mln. Lt.

 

Atsižvelgiant į valstybės prognozuojamas finansines galimybes bei į preliminariai apskaičiuotas lėšas, kurių reikėtų už pirmiau minėtą valstybės išperkamą žemę kompensuoti, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir piliečiams piniginė kompensacija už šią žemę iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišmokėta, ši piniginė kompensacija išmokama 2015 metais, kai sprendimas priimtas po 2014 m. gruodžio 31 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.

 

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje, kuri įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d., įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas priverstiniai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kol kas priimami labai atsargiai, nes daugeliui piliečių dar nepriimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra (ypač daug yra tokių piliečių, kurie žemę turėjo buvusiuose rėžiniuose kaimuose) ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai (miestų (rajonų) savivaldybės nėra suplanavusios pakankamo kiekio neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai), todėl sudėtinga nustatyti turėtos žemės plotą, už kurį galėtų būti atlyginama pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tačiau jau šiandien pasitaiko atvejų, kai pilietis, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, vengia institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, pateikti finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaitą, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija. Tokiu atveju institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, ne tik negali laikytis Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatytų piniginių kompensacijų išmokėjimo terminų, bet ir praktiškai neturi jokios galimybės įvykdyti minėto priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą.

 

Priėmus įstatymo projektą, bus nustatytas anksčiau nurodytų piniginių kompensacijų išmokėjimo terminas pirmiau minėtiems piliečiams.)

 

           

 

Pasiūlymų ir pastabų laukiame iki  2014-12-01

 

 

 

 

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu:

 

Seimo posėdžių sekretoriatas

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

El. paštas possek@lrs.lt

Faksas (8 5) 239 6279

Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060)





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ