2015 m. 

EN

PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO Nr. VIII-359 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIP-1693(2) IR ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIP-1695(2)


 

Kaimo reikalų komitetas svarsto:

 

PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO Nr. VIII-359 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ NR. XIIP-1693(2) IR ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ NR. XIIP-1695(2)  

 

(Įstatymo projektu siekiama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 30 d. protokolo Nr. 57 pavedimą parengti teisės aktų projektus, pagal kuriuos likę laisvi valstybinės žemės plotai, esantys prie valstybinės reikšmės kelių, nebūtų privatizuojami ar nuomojami ilgiau nei 2 metams, o sprendimai dėl nuomos sutarčių pratęsimo būtų priimami tik suderinus su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

 

Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nurodžiusi, kad valstybinės reikšmės keliuose („Via Baltica“ transporto koridorius nuo Lenkijos sienos iki Latvijos sienos, A3 Vilnius–Minskas, A9 Panevėžys–Šiauliai (ruože Radviliškis–Šeduva),  A14 Vilnius–Utena, A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ir kt.) kasmet intensyvėja eismas, todėl yra poreikis įrengti juose papildomas eismo juostas, rekonstruoti šiuos kelius ir tam minimalaus kelio juostos pločio minėtuose keliuose nepakanka. Taip pat, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teigimu, pasitaiko atvejų, kai rengiant teritorijų planavimo dokumentus nustatoma, jog neteisėtai yra privatizuotos kelio juostos ar kelio dalys (kelio grioviai, poilsio aikštelės ir pan.). Be to, laisvų valstybinės žemės plotų tarp kelio juostų ir privačių žemės sklypų likę mažai, vykdant žemės reformą jie privatizuoti, o likusieji – privatizuojami arba išnuomojami 99 metams. Todėl, prireikus  rekonstruoti valstybinės reikšmės kelius, tenka vykdyti sudėtingas ir ilgai trunkančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, taip kyla sunkumų išsaugant, rekonstruojant, modernizuojant valstybinės reikšmės kelių tinklą ir vykdant jo plėtrą. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, valstybėje yra 21 279 km valstybinės reikšmės kelių ir apie 60 000 km vietinės reikšmės kelių, dažniausiai tam tikrais etapais atliekami jų remonto ir rekonstrukcijos darbai, kurių apimtis lemia Kelių priežiūros ir plėtros programos (valstybės biudžeto) finansinės galimybės.

 

Įstatymų projektais siekiama rezervuoti šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių esančius laisvus valstybinės žemės plotus, reikalingus šių kelių plėtrai.

 

Taip pat dėl galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms siūloma išbraukti Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio nuostatą dėl priverstinės hipotekos išsimokėtinai parduotiems valstybinės žemės sklypams nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu..)

           

 

Pasiūlymų ir pastabų laukiame iki  2015-05-15

 

 

 

 

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu:

 

Seimo posėdžių sekretoriatas

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

El. paštas possek@lrs.lt

Faksas (8 5) 239 6279

Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060)





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ