2015 m. 

 

Kaimo reikalų komitetas svarsto:

 

Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3, 4, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTĄ (Nr. XIIP-3589)

 

(Įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui (toliau – Įstatymas) ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams, nuo 2014 metų pradžios pluoštinių kanapių auginimo plotai padidėjo beveik keturis kartus, ūkininkai vykdo visus nustatytus reikalavimus, o patikros rezultatai rimtų pažeidimų, išskyrus nežymius techninius nesklandumus, susijusius su vėlavimu informuoti ar pateikti duomenis, neparodė. Visgi praktikoje augintojai susiduria su itin rimtomis nustatytų taisyklių įgyvendinimo kliūtimis dėl dalies reikalavimų, sudarančių keblumų veiklos vykdymui. Juo labiau, kad kai kurios įstatymo nuostatos, patvirtintos baiminantis galimų piktnaudžiavimo atvejų, ne tik nėra prasmingos, bet ir itin sunkiai įgyvendinamos tiek ūkio subjektams, tiek ir valstybės institucijų pareigūnams.

 

Kliūčių sudaro reikalavimas imti mėginius (tetrahidrokanabinolio – THC) kiekiui ištirti iš kiekvieno deklaruoto pluoštinių kanapių lauko, kuriuo laikomos keliu, melioracijos grioviu ar upeliu atskirtos lauko dalys. Todėl iš vieno lauko dažnai tenka paimti net kelis mėginius, nors auginant viename lauke vieną pluoštinių kanapių veislę, iš jo pakanka paimti tik vieną mėginį, kad būtų galima įsitikinti veislės saugumu narkotinių medžiagų atžvilgiu. Tuo tarpu keliu ar vandens telkiniu atskirtas plotas rezultatų pokyčiui įtakos tikrai neturi. Juo labiau, kad pagal Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – reglamentas) 30 straipsnio 2 a) dalies nuostatas rizikai įvertinti pakaktų ištirti mėginius, paimtus iš 30 proc. visų deklaruotų pluoštinių kanapių plotų.

 

Įvertinant tai, kad išlaidas už mėginių paėmimą ir ištyrimą apmoka patys augintojai, o bendra vieno mėginio ištyrimo kaina yra 141 Eur, jiems susidaro pakankamai didelė finansinė našta, kai į atskirus deklaruotus laukelius kartais būna susiskirstytas 1 ha ar net mažesnis plotas.

 

Įvertinus pirmųjų metų kontrolės rezultatus, patvirtinančius nukrypimų nuo reikalaujamos normos nebuvimą, daroma išvada, jog mėginius iš kiekvieno deklaruoto lauko imti nėra tikslinga. Juo labiau, kad galioja reikalavimas sėti tik sertifikuotą sėklą, visada pateikti originalias gamintojo etiketes, patvirtinančias veislės atitiktį, nurodyti išsėtos sėklos kiekį ir jomis užsėtą plotą. Ūkininkai turi atlikti ir daugelį kitų procedūrų, informuodami apie lauko vietą, produkcijos sandėlius, produkcijos panaudojimą.

 

Įvertinant tai, kad pluoštinių kanapių plotai, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo, 2014 metais auginus keturis kartus daugiau, nei 2013 m., o 2015 m. jų plotams, lyginant su 2014 dar dvigubai išaugo iki 2348 ha, ir tai, kad susidomėjimas šiuo perspektyviu augalu toliau nuolat auga, tokie griežti kontrolės reikalavimai taps vis didesne papildoma našta ir kontrolės institucijai, apkraunant jos pareigūnus pertekliniu darbu. Todėl įstatymo 3 straipsnio 5 dalis keičiama, nustatant mėginių ėmimo iš kiekvieno sėjomainos, o ne kiekvieno deklaruoto lauko, reikalavimą. Atskiri mėginiai būtų imami tik iš valstybinės ar vietinės reikšmės viešuoju keliu atskirtų laukų ar platesnių, nei 6 metrų vandens telkiniu, grioviu, miško plotu ar kitu gamtiniu barjeru atskirtų laukų. Tokie lauko perskyrimai jau sudaro prielaidas pačių laukų atskyrimui, juo labiau, tai jau turėtų įtakos paties mėginio formavimui. 6 metrų plotas pasirenkamas prisirišant prie melioracijos griovio pločio. Kalbant apie mėginių ėmimą iš sėjomainos lauko, kartu atsirado būtinybė papildyti įstatymo 2 straipsnį jo apibrėžtimi.

 

Kita priežastis – perteklinis reikalavimas turėti atsakingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad pluoštinėse kanapėse, iš kurių išauginti pluoštinių kanapių produktai, THC kiekis neviršija 0,2 proc. Tai visiškai neaktuali nuostata, kadangi visa informacija, susijusi su konkrečia veisle, garantuojanti jos grynumą ir THC kiekio saugias ribas, yra sėklos pakuotės etiketė. Juo labiau, kad įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos reikalauja sėti tik sertifikuotą sėklą ir tik ES įteisintų pluoštinių kanapių veisles. Toks reikalavimas lieka negaliojantis, tiekiant produkciją iš kitų Europos Sąjungos šalių, nes šių šalių institucijos tokių pažymų neišduoda, pabrėždamos, kad  informaciją, kurią patvirtintų įstatymu reikalaujama pažyma, jau garantuojama originalia sėklos pakuotės etikete. Todėl minėtoji įstatymo nuostata liko perteklinė ir 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse panaikinama, paliekant reikalavimą atskiros pažymos, užtikrinančios, kad įvežami produktai išauginti iš pluoštinių kanapių, kuriuose THC kiekis neviršija 0,2 proc. tik iš trečiųjų šalių importuojamiems pluoštinių kanapių gaminiams.

 

Nesant nenumatytų išimčių, dėl pluoštinių kanapių auginimo sodininkystės (pvz., kenkėjų atbaidymo, apsaugos nuo ligų ir piktžolių) tikslais taip pat kyla daug nesusipratimų. Nors įstatymo 2 straipsnio 2 dalis šią galimybę numato, tačiau, kai augalai auginami itin mažais plotais, iš jų net neužtenka paimti augalų mėginiui, sudaromam iš 50 jų vienetų THC kiekiui ištirti, dabar galiojanti mėginių ėmimo tvarka tampa per didele našta ir nuostoliu. Todėl projekte apibrėžiamas pluoštinių kanapių naudojimo sodininkystės tikslais terminas, nurodant gana konkrečiai apibrėžtą sodininkystės tikslams auginamų pluoštinių kanapių plotą ir jų skaičių ploto vienete ir nubrėžiant maksimalų šiuo tikslu auginamų augalų plotą ūkyje. Apibrėžtas ir ribojamas plotas svarbus siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų suskirstant savo auginamus augalus atskirais laukeliais ir taip išvengiant THC tyrimų. Esminiai reikalavimai pluoštinių kanapių auginimui sodininkystės tikslais ir jų kontrolei, išskyrus mėginių THC kiekiui ištirti, deklaravimo prievolę ir informaciją apie produkcijos sandėliavimą nustatyti įstatyme ir yra tie patys, kaip pluoštinių kanapių auginimui likusiais tikslais, konkretūs reikalavimai augintojui bus apibrėžti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. 

 

Kartu teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, numatant galimybę Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams surašyti administracinių nusižengimų protokolus kodekso 341 straipsnyje numatytais atvejais. Tuo siekiama suteikti teisę išrašyti administracinių nusižengimų  protokolus dėl pluoštinių kanapių tiekimo rinkai pažeidimų ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams, kurie atsakingi už licencijuojamos veiklos įgyvendinimo kontrolę. Šiai dienai administracinių nusižengimų protokolų surašymo galimybė numatyta tik muitinės pareigūnams ir apima licencijuojamos veiklos pažeidimus iki įvežant pluoštinių kanapių produktus į Lietuvos teritoriją. Tuo tarpu licencijų turėtojai įpareigoti vykdyti licencijoje nurodytus tiekimo rinkai įpareigojimus ir laiku pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams ataskaitas apie produktų panaudojimą, nurodant įmones įsigijusias jų pagal licenciją įvežtus produktus. Siekiant užtikrinti visapusišką licencijuojamos veiklos kontrolę ir išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, būtina suteikti galimybę kontrolės institucijoms už pažeidimus taikyti sankcijas. Juo labiau, kad pluoštinių kanapių produktų importo licencijų skaičius palaipsniui auga. 

 

Įstatymo projekto tikslas – įvertinant tai, kad pluoštinių kanapių auginimas įgyja vis didesnes perspektyvas, ir tai, kad atlikus pirmųjų metų auginimo ir tiekimo rinkai kontrolę pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejų nenumatyta, verčia peržvelgti dokumentą, supaprastinant reikalavimus ir panaikinant kliūtis perspektyviai veiklai vykdyti.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies, 369 straipsnio nuostatomis, ir atsižvelgiant į tai, kad nurodytos Viešojo administravimo nuostatos dėl mažareikšmiškumo yra tiesiogiai taikomos, Įstatymo 9 straipsnio 8 dalies ir 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, reglamentuojančias mažareikšmiškumo nuostatas naikiname kaip perteklinius.) 

 

           

 

Pasiūlymų ir pastabų laukiame iki  2015-11-09

 

 

 

 

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu:

 

Seimo posėdžių sekretoriatas

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

El. paštas [email protected]

Faksas (8 5) 239 6279

Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060)