Kaimo reikalų komitetas svarsto:
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3, 4, 9 ir 10 straipsnių
pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTĄ (Nr. XIIP-3589)
(Įsigaliojus
Pluoštinių kanapių įstatymui (toliau – Įstatymas) ir jo įgyvendinamiesiems
teisės aktams, nuo 2014 metų pradžios pluoštinių kanapių auginimo plotai
padidėjo beveik keturis kartus, ūkininkai vykdo visus nustatytus reikalavimus,
o patikros rezultatai rimtų pažeidimų, išskyrus nežymius techninius
nesklandumus, susijusius su vėlavimu informuoti ar pateikti duomenis, neparodė.
Visgi praktikoje augintojai susiduria su itin rimtomis nustatytų taisyklių
įgyvendinimo kliūtimis dėl dalies reikalavimų, sudarančių keblumų veiklos
vykdymui. Juo labiau, kad kai kurios įstatymo nuostatos, patvirtintos
baiminantis galimų piktnaudžiavimo atvejų, ne tik nėra prasmingos, bet ir itin
sunkiai įgyvendinamos tiek ūkio subjektams, tiek ir valstybės institucijų
pareigūnams.
Kliūčių
sudaro reikalavimas imti mėginius (tetrahidrokanabinolio
– THC) kiekiui ištirti iš kiekvieno deklaruoto pluoštinių kanapių lauko, kuriuo
laikomos keliu, melioracijos grioviu ar upeliu atskirtos lauko dalys. Todėl iš
vieno lauko dažnai tenka paimti net kelis mėginius, nors auginant viename lauke
vieną pluoštinių kanapių veislę, iš jo pakanka paimti tik vieną mėginį, kad
būtų galima įsitikinti veislės saugumu narkotinių medžiagų atžvilgiu. Tuo tarpu
keliu ar vandens telkiniu atskirtas plotas rezultatų pokyčiui įtakos tikrai
neturi. Juo labiau, kad pagal Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009
kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo
taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir
integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas
ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu
pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – reglamentas) 30
straipsnio 2 a) dalies nuostatas rizikai įvertinti pakaktų ištirti mėginius,
paimtus iš 30 proc. visų deklaruotų pluoštinių kanapių plotų.
Įvertinant
tai, kad išlaidas už mėginių paėmimą ir ištyrimą apmoka patys augintojai, o
bendra vieno mėginio ištyrimo kaina yra 141 Eur,
jiems susidaro pakankamai didelė finansinė našta, kai į atskirus deklaruotus
laukelius kartais būna susiskirstytas 1 ha ar net mažesnis plotas.
Įvertinus
pirmųjų metų kontrolės rezultatus, patvirtinančius nukrypimų nuo reikalaujamos
normos nebuvimą, daroma išvada, jog mėginius iš kiekvieno deklaruoto lauko imti
nėra tikslinga. Juo labiau, kad galioja reikalavimas sėti tik sertifikuotą
sėklą, visada pateikti originalias gamintojo etiketes, patvirtinančias veislės
atitiktį, nurodyti išsėtos sėklos kiekį ir jomis užsėtą plotą. Ūkininkai turi
atlikti ir daugelį kitų procedūrų, informuodami apie lauko vietą, produkcijos
sandėlius, produkcijos panaudojimą.
Įvertinant
tai, kad pluoštinių kanapių plotai, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo,
2014 metais auginus keturis kartus daugiau, nei 2013 m., o 2015 m. jų plotams,
lyginant su 2014 dar dvigubai išaugo iki 2348 ha, ir tai, kad susidomėjimas
šiuo perspektyviu augalu toliau nuolat auga, tokie griežti kontrolės
reikalavimai taps vis didesne papildoma našta ir kontrolės institucijai,
apkraunant jos pareigūnus pertekliniu darbu. Todėl įstatymo 3 straipsnio 5
dalis keičiama, nustatant mėginių ėmimo iš kiekvieno sėjomainos, o ne kiekvieno
deklaruoto lauko, reikalavimą. Atskiri mėginiai būtų imami tik iš valstybinės
ar vietinės reikšmės viešuoju keliu atskirtų laukų ar platesnių, nei 6 metrų vandens
telkiniu, grioviu, miško plotu ar kitu gamtiniu barjeru atskirtų laukų. Tokie
lauko perskyrimai jau sudaro prielaidas pačių laukų atskyrimui, juo labiau, tai
jau turėtų įtakos paties mėginio formavimui. 6 metrų plotas pasirenkamas
prisirišant prie melioracijos griovio pločio. Kalbant apie mėginių ėmimą iš
sėjomainos lauko, kartu atsirado būtinybė papildyti įstatymo 2 straipsnį jo
apibrėžtimi.
Kita
priežastis – perteklinis reikalavimas turėti atsakingos institucijos išduotą
pažymą, patvirtinančią, kad pluoštinėse kanapėse, iš kurių išauginti pluoštinių
kanapių produktai, THC kiekis neviršija 0,2 proc. Tai visiškai neaktuali
nuostata, kadangi visa informacija, susijusi su konkrečia veisle, garantuojanti
jos grynumą ir THC kiekio saugias ribas, yra sėklos pakuotės etiketė. Juo
labiau, kad įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos reikalauja sėti
tik sertifikuotą sėklą ir tik ES įteisintų pluoštinių kanapių veisles. Toks
reikalavimas lieka negaliojantis, tiekiant produkciją iš kitų Europos Sąjungos
šalių, nes šių šalių institucijos tokių pažymų neišduoda, pabrėždamos, kad informaciją, kurią patvirtintų įstatymu
reikalaujama pažyma, jau garantuojama originalia sėklos pakuotės etikete. Todėl
minėtoji įstatymo nuostata liko perteklinė ir 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse
panaikinama, paliekant reikalavimą atskiros pažymos, užtikrinančios, kad
įvežami produktai išauginti iš pluoštinių kanapių, kuriuose THC kiekis
neviršija 0,2 proc. tik iš trečiųjų šalių importuojamiems pluoštinių kanapių
gaminiams.
Nesant
nenumatytų išimčių, dėl pluoštinių kanapių auginimo sodininkystės (pvz.,
kenkėjų atbaidymo, apsaugos nuo ligų ir piktžolių) tikslais taip pat kyla daug
nesusipratimų. Nors įstatymo 2 straipsnio 2 dalis šią galimybę numato, tačiau,
kai augalai auginami itin mažais plotais, iš jų net neužtenka paimti augalų
mėginiui, sudaromam iš 50 jų vienetų THC kiekiui ištirti, dabar galiojanti
mėginių ėmimo tvarka tampa per didele našta ir nuostoliu. Todėl projekte
apibrėžiamas pluoštinių kanapių naudojimo sodininkystės tikslais terminas,
nurodant gana konkrečiai apibrėžtą sodininkystės tikslams auginamų pluoštinių
kanapių plotą ir jų skaičių ploto vienete ir nubrėžiant maksimalų šiuo tikslu
auginamų augalų plotą ūkyje. Apibrėžtas ir ribojamas plotas svarbus siekiant
išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų suskirstant savo auginamus augalus
atskirais laukeliais ir taip išvengiant THC tyrimų. Esminiai reikalavimai
pluoštinių kanapių auginimui sodininkystės tikslais ir jų kontrolei, išskyrus
mėginių THC kiekiui ištirti, deklaravimo prievolę ir informaciją apie
produkcijos sandėliavimą nustatyti įstatyme ir yra tie patys, kaip pluoštinių
kanapių auginimui likusiais tikslais, konkretūs reikalavimai augintojui bus
apibrėžti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
Kartu
teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektas, numatant galimybę Nacionalinės mokėjimo agentūros
pareigūnams surašyti administracinių nusižengimų protokolus kodekso 341
straipsnyje numatytais atvejais. Tuo siekiama suteikti teisę išrašyti
administracinių nusižengimų protokolus
dėl pluoštinių kanapių tiekimo rinkai pažeidimų ir Nacionalinės mokėjimo
agentūros pareigūnams, kurie atsakingi už licencijuojamos veiklos įgyvendinimo
kontrolę. Šiai dienai administracinių nusižengimų protokolų surašymo galimybė
numatyta tik muitinės pareigūnams ir apima licencijuojamos veiklos pažeidimus
iki įvežant pluoštinių kanapių produktus į Lietuvos teritoriją. Tuo tarpu
licencijų turėtojai įpareigoti vykdyti licencijoje nurodytus tiekimo rinkai
įpareigojimus ir laiku pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams
ataskaitas apie produktų panaudojimą, nurodant įmones įsigijusias jų pagal
licenciją įvežtus produktus. Siekiant užtikrinti visapusišką licencijuojamos
veiklos kontrolę ir išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, būtina suteikti
galimybę kontrolės institucijoms už pažeidimus taikyti sankcijas. Juo labiau,
kad pluoštinių kanapių produktų importo licencijų skaičius palaipsniui
auga.
Įstatymo
projekto tikslas – įvertinant tai, kad pluoštinių kanapių auginimas įgyja vis
didesnes perspektyvas, ir tai, kad atlikus pirmųjų metų auginimo ir tiekimo
rinkai kontrolę pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejų nenumatyta, verčia
peržvelgti dokumentą, supaprastinant reikalavimus ir panaikinant kliūtis
perspektyviai veiklai vykdyti.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies,
369 straipsnio nuostatomis, ir atsižvelgiant į tai, kad nurodytos Viešojo
administravimo nuostatos dėl mažareikšmiškumo yra tiesiogiai taikomos, Įstatymo
9 straipsnio 8 dalies ir 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, reglamentuojančias
mažareikšmiškumo nuostatas naikiname kaip perteklinius.)
Pasiūlymų
ir pastabų laukiame iki 2015-11-09
Pasiūlymus ir
pastabas siųskite adresu:
Seimo
posėdžių sekretoriatas
Gedimino pr.
53, LT-01109 Vilnius
El. paštas [email protected]
Faksas (8 5) 239 6279
Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto
tinklalapyje adresu www.lrs.lt.
arba gauti Seimo kanceliarijos
Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060)