PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
Seimo
Kaimo reikalų komiteto
2013 m. rugsėjo 11
d.
sprendimu Nr.110-P-32
I. BENDROJI
INFORMACIJA
1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
|
1.1.
|
Seimo pavedimai komitetui
Iš jų:
kaip pagrindiniam komitetui
kaip papildomam komitetui
|
54
4
50
|
1.2.
|
Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų
priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo
programą
|
13
|
1.3.
|
Kitų komitetų
prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados
|
-
|
1.4.
|
Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui
|
-
|
2. Posėdžiai ir klausymai
|
2.1.
|
Komiteto posėdžiai
Iš jų:
išvažiuojamieji
bendri posėdžiai su
kitais komitetais
|
25
2
1
|
2.2.
|
Klausymai
|
2
|
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų
|
21
|
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
|
4.1.
|
Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų
|
495
|
4.2.
|
Parengta atsakymų ir raštų
|
231
|
5. Renginiai
|
5.1.
|
Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų
|
2
|
5.2.
|
Kiti
renginiai
|
5
|
6. Tarptautiniai ryšiai
|
6.1.
|
Surengta vizitų
|
3
|
6.2.
|
Priimta
delegacijų
|
2
|
II. AKTUALIAUSI DARBAI
- priimti
svarbiausi teisės aktai
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo
pakeitimo įstatymu Nr. XII-207 patikslintos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją
sąlygos, terminai, kontrolė bei atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus bei ginčų
nagrinėjimą. Atsiskaitymų būklė tarp ūkinių subjektų ženkliai pagerėjo,
atsiskaitymo terminus kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, padidintas
subjektų skaičius, kuris inspekcijai privalo teikti informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio
produkciją būklę.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės
įstatymo 1 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymu Nr. XII-335 kartu su lydinčiuoju
įstatymu Pluoštinių kanapių įstatymu Nr.
XII-336 įtvirtintas leidimas auginti pluoštines kanapes, numatyta jų
auginimo ir importo licencijavimo tvarka. Sudaryta galimybė mūsų šalies
ūkininkams auginti dar vieną žemės ūkio kultūrą ir gauti tiesiogines išmokas.
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-397
kartu su lydinčiuoju Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 27, 873, 875, 876, 877,
2414, 242, 244, 2591, 320, 324, 325, 328 straipsnių pakeitimo ir Kodekso
papildymo 8710, 8711 straipsniais įstatymu Nr. XII-399 nustatyta ūkio
subjektų atsakomybė už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje, reglamentuota
žvejybos laivų varomųjų variklių galios patikra ir sertifikavimas, nustatyta
žvejybos laivų liudijimų, verslinės ir specialiosios žvejybos leidimų išdavimo,
galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo sąlygos.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo
įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymu
Nr. XII-458 įtvirtintos nuostatos, padėsiančios išvengti žemės ūkio paskirties žemės
sutelkimo fizinio ar juridinio asmens ir jo įsteigtų kitų juridinių asmenų rankose
ir paskatinti žemės valdų struktūrų gerinimą bei užtikrinti žemės ūkio
paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai.
- ES teisės aktų ir integracinių įstatymų
projektų svarstymas
Lietuvos pirmininkavimo Europos
Sąjungos Tarybai neprioritetinių klausimų derybinių aprašų svarstymas ir
tvirtinimas ES-13-01
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms
prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, Nr. COM/2013/106 ES-13-37
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento dėl koregavimo koeficiento nustatymo Reglamentu (EB) Nr.
73/2009 numatytoms tiesioginėms išmokoms už 2013 kalendorinius metus, Nr.
COM/2013/159 ES-13-51
Dėl pozicijos Pasiūlymui dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl koregavimo koeficiento nustatymo
Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 numatytoms tiesioginėms išmokoms už 2013
kalendorinius metus, Nr. COM/2013/159 ES-13-51
Dėl pozicijos pasiūlymui dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės
fondo [kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 861/2006 ir Tarybos reglamentas Nr. XXX/2011 dėl
integruotos jūrų politikos], COM/2013/245 ir šio pasiūlymo atitikties subsidiarumo principui ES-13-66
Dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros
fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio
fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių
veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir
Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos
fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1083/2006, Nr. COM/2013/246 atitikties subsidiarumo
principui ES-13-64
Dėl pozicijos Pasiūlymui dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo
laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo
kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. [RD]
nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 ir reglamentai (ES) Nr. [DP], (ES) Nr.
[HZ] ir (ES) Nr. [vienas BRO] dėl jų taikymo 2014 m., Nr. COM/2013/226 ir šio
pasiūlymo atitikties subsidiarumo
principui ES-13-67
Dėl pozicijos Pasiūlymui dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvūnų sveikatos, Nr. COM/2013/260, šio
pasiūlymo atitikties subsidiarumo principui ES-13-82
Dėl pozicijos Pasiūlymui dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios
veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei
gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos
ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami
reglamentai (EB) Nr. 999/2001, 1829/2003, 1831/2003, 1/2005, 396/2005,
834/2007, 1099/2009, 1069/2009, 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012,
[...]/2013, ir direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB,
2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas, Nr. COM/2013/265
ir šio pasiūlymo atitikties subsidiarumo principui
ES-13-81
Dėl pozicijos Pasiūlymui dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų
priemonių ir šio pasiūlymo atitikties subsidiarumo
principui., Nr. COM/2013/267 ES-13-78
Dėl pozicijos Pasiūlymui dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir
tiekimo rinkai (Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktas) ir šio pasiūlymo
atitikties subsidiarumo principui, COM/2013/262
ES-13-80
Dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento
ir Tarybos Reglamento, kuriuo dėl tam tikrų patekimo į rinką sąlygų iš dalies
keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl bionicidinių
produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo, Nr. COM/2013/288 atitikties subsidiarumo principui ES-13-97
Dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento
ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine,
gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga,
valdymo nuostatos ir iš dalies keičiami Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB
ir 2008/90/EB, reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr.
396/2005, Direktyva 2009/128/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir
panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB {SWD(2013)
194 final} {SWD(2013) 195 final},
Nr. COM/2013/327 atitikties subsidiarumo principui
ES-13-102
- Parlamentinė kontrolė
2013 m. kovo 13 d. Komitetas
išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją dėl ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos, paramos
gyvulininkystei 2013 m. ir reikalavimų laikyti sąlyginius gyvulius, siekiant
gauti išmokas. Žemės ūkio ministerijos atstovai pristatė gyvūnų skaičiaus
pokytį 2009-2013 metais, paramos priemones orientuotas į gyvulininkystės
sektoriaus plėtrą ir jų finansavimą, reikalavimo laikyti tam tikrą sutartinių
gyvulių skaičių įvedimo aplinkybes. Aptarta ir vienos iš kaimo plėtros
priemonių – ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos –
įgyvendinimo tikslingumas.
2013 m. kovo 20 d. Komitetas, išklausęs
Žemės ūkio ministerijos, visuomeninių žuvininkystės organizacijų atstovų
informaciją ir pasiūlymus bei įvertinęs darbo grupės „Dėl Lietuvos jūrinės
žuvininkystės sektoriaus problemų“ pasiūlymus, priėmė sprendimą, kuriuo
pasiūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų
visuomeninių žuvininkystės organizacijų teiktus pasiūlymus ir parengtų Žvejybos kvotų
Baltijos jūroje skyrimo taisyklių projektą. Taip pat buvo pasiūlyta Žemės ūkio
ministerijai pateikti siūlymus dėl tolesnio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013
m. vasario 14 d. nutartyje pripažinto Lietuvos valstybės nuosavybės teise
išvardinto turto (ledo cecho ir kt.) valdymo ir naudojimo galimybių, dėl
žvejybinių laivų Baltijos jūroje modernizavimo bei dėl UAB
„Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ veiklos, valdymo tobulinimo.
Išvažiuojamajame komiteto posėdyje
išklausytos Pieno kokybės tyrimų
aktualijos. VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis išsamiai informavo
posėdžio dalyvius apie įmonės veiklą, naujausius pasiekimus tyrimų srityje ir
jos tarptautinę veiklą. Akivaizdžiais pavyzdžiais buvo įrodyta, kad nešališka
pieno tyrimų laboratorija ir naujausios tyrimų technologijos skatina ūkininkus gaminti geresnės kokybės
pieną ir Lietuvoje gaminamas pienas ir pieno produktai atitinka aukščiausius
kokybės reikalavimus.
2013 m. kovo 27 d. Komitetas, išklausęs Žemės ūkio ministerijos,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų
atstovų nuomones, priėmė sprendimą dėl žemės reformos aktualijų.
Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės
ūkio ministerijos buvo pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai, kuriais tikimasi
pagerinti situaciją žemės reformos srityje.
Išvažiuojamajame
komiteto posėdyje išklausyta informacija dėl žemės ūkio mokslo vaidmens.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė supažindino
komiteto narius su instituto viešosios politikos sprendimais, skirtais
moksliniams tyrimams, tarptautiniam bendradarbiavimui, žemdirbiams. Taip pat
buvo pateikti pasiūlymai dėl žemės ūkio srities mokslo institucijų veiklos
vertinimo ir finansavimo. Pažymėta, kad šios srities mokslo institutų
biudžetinis finansavimas per pastaruosius trejus metus sumažėjo iki 40
procentų. Padidintas konkursinis finansavimas Lietuvos mokslo tarybos
administruojamiems projektams yra nepalankus žemės ūkio mokslui, nes
prioritetas teikiamas fundamentiniams ir technologiniams tyrimams.
2013
m. balandžio 10 d. Komitetas išklausė informaciją apie Lietuvos
žvejybos vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus problemas. Komitetas
priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Žemės ūkio ministerijai pateikti
Komitetui informaciją apie galimas problemas ir jų sprendimų būdus, siekiant
įteisinti galimybę žuvininkystės tvenkinių savininkams išpirkti – privatizuoti
ne konkurso būdu žemę, esančią po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais.
Taip pat pasiūlyta įvertinti kiek yra asmenų, turinčių pirmumo teisę ir
siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemę po tvenkiniais ir į kokį plotą jie
pretenduoja, kiek bendrovių būtų suinteresuotos išsipirkti šią žemę ir kiek jų
tenkina esama situacija.
Komitetas išklausė informaciją Dėl
miško pardavimo aukcionų nevykdymo. Žemės ūkio ministerijos atstovas informavo,
kad miško žemės sklypų formavimas vykdomas
bendra tvarka, tačiau patys aukcionai laikinai neorganizuojami, kadangi rengiamasi
aukcionų proceso perkėlimui į elektroninę erdvę.
2013 m. balandžio 17 d. Komitetas išklausęs žemės
ūkio ministro Vigilijaus Juknos ir atsakingų Žemės
ūkio ministerijos pareigūnų informaciją „Dėl
moduliacijos tiesioginėms išmokoms netaikymo ir papildomų nacionalinių
tiesioginių išmokų nemažinimo“ , konstatavo, kad praleistas terminas, kada
buvo galima apskusti Europos Komisijos sprendimą Europos Teisingumo teisme;
nevykdant Reglamento nuostatų prieš Lietuvos Respubliką gali būti pradėta
pažeidimo procedūra ir pareikalauta susigrąžinti išmokėtas PNTI lėšas ir
sumokėti baudą. Komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministrui laikytis Europos Tarybos
Reglamento nuostatų ir pradėti mokėti papildomas nacionalines tiesiogines
išmokas už 2012 metus.
2013 m. balandžio 24 d. Komitetas išklausęs
informaciją dėl ekologinių
ūkių plėtros, konstatavo,
kad šalyje mažėja ekologinės
gamybos ūkių skaičius. Priimtame sprendime pasiūlyta Žemės
ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijoms
didesnį dėmesį ir paramą skirti ekologiškų žemės ūkio maisto produktų gamybos,
perdirbimo rėmimui, pirmenybę teikti
ekologinių ūkių kūrimui bei kooperatinėms ekologinių produktų perdirbimo
įmonėms, sudaryti galimybes ekologiškų ūkių savininkams tiesiogiai, o ne
per viešuosius pirkimus, tiekti ekologiškus
maisto produktus mokykloms, darželiams, ligoninėms ir kitos viešosioms
įstaigoms, daugiau dėmesio ekologinių ūkių konsultavimui ir visuomenės
informavimui apie ekologinių produktų savybes ir ekologinio ūkininkavimo
kuriamas viešąsias gėrybes. Komitetas numato š. m. Seimo Rudens sesijoje
atsvarstyti kaip vykdomas šis sprendimas.
Komitetas,
reaguodamas į spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie netinkamą gyvūnų priežiūrą pas kai kuriuos jų
laikytojus, išklausė Žemės ūkio ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
atsakingų darbuotojų informaciją apie
gyvūnų gerovės pažeidimus. Priimtame Komiteto sprendime pateikta eilė pasiūlymų kaip didinti ūkinių
gyvūnų laikytojų ir asmenų, prižiūrinčių ūkinių gyvūnus atsakomybę už gyvūnų
priežiūrą, skatinti juos humaniškai elgtis su gyvūnais.
2013
m. birželio 26 d. Komitetas
posėdyje dar kartą aptarė gyvūnų gerovės klausimus ir pasiūlė
Vyriausybei iš esmės peržiūrėti Administracinių pažeidimų kodekso ir
Baudžiamojo kodekso straipsnius, reglamentuojančius atsakomybę už žiaurų
elgesį su gyvūnais ir sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę bei padidinti
administracinę atsakomybę tokiomis baudomis, kurios būtų adekvačios
gyvūno sveikatai bei gyvybei padarytam nusikaltimui bei parengti Gyvūnų gerovės
ir apsaugos, Veterinarijos, Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės
pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymų projektus.
2013
m. gegužės 8 d. Komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos bei
visuomeninių žuvininkystės organizacijų atstovų informaciją ir pasiūlymus dėl
verslinės žvejybos apribojimų, priėmė sprendimą. Žemės ūkio ministerijos
atstovai informavo, kad tik moksliniai žuvų išteklių tyrimai turi būti
pagrindinis kriterijus nustatant žuvų išteklių naudojimo būdus ir kiekius,
norint efektyviai ir racionaliai naudoti vidaus vandenų žuvų išteklius,
užtikrinti visų narių socialinę lygybę.
2013
m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo, siekiant nepažeisti Konstitucijoje įtvirtintos
įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu, rekomendavo Aplinkos
ministerijai atšaukti Aplinkos ministro įsakymus prieštaraujančius
Žuvininkystės įstatymo nuostatoms. Siekiant išvengti supriešinimo tarp
žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų, nustatant vandens telkiniuose žvejybos
limitus, rekomenduota remtis moksliniais žuvų išteklių tyrimais kaip
pagrindiniais kriterijais. Aplinkos ministerijai taip pat pasiūlyta, nustatant
žvejybos plotų naudotojams žvejybos verslinės žvejybos įrankiais tvarką,
atsižvelgti į teisėtus naudotojų lūkesčius bei žuvų išteklių būklę.
Posėdyje aptarta Lietuvos žemdirbių suvažiavimo
rezoliucijos įgyvendinimo eiga ir konstatuota, kad
pagrindiniai žemdirbių rezoliucijoje pateikti pasiūlymai įgyvendinami bendromis
Komiteto ir Žemės ūkio ministerijos pastangomis.
Komitetas aptarė paramos fondo
„Tatulos programa“ veiklos tęstinumo galimybes Šiaurės Lietuvos karsto regione,
kuris apima Biržų ir Pasvalio rajonų teritorijas. Grupė Seimo narių parengė
atitinkamo įstatymo projektą, kuris įgalintų šios programos tęstinumą.
2013 m. gegužės 22 d. Posėdyje išklausyta informacija dėl bendros žemės ūkio politikos
pereinamuoju laikotarpiu (2014 m.).
Posėdyje išklausyta
informacija dėl bendros žemės ūkio
politikos reformos įgyvendinimo – laipsniško išmokų mažinimo taikymo, lėšų
pervedimas tarp atskirų paramos ramsčių.
Komitetas svarstė padėtį gyvulių veislininkystės srityje.
Priimtame sprendime Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta rengti Gyvulių
veislininkystės įstatymo naujos redakcijos projektą bei atitinkamai
pertvarkyti gyvulių veislininkystės
teisinę bazę. Posėdžio metu konstatuota netinkama praktika tvarkant gyvulių kilmės knygas ir nutarta sustiprinti Valstybinės gyvulių
veislininkystės priežiūros tarnybos veiklos kontrolę tikslinių veislininkystei
skirtų lėšų panaudojimo ir jų efektyvumo srityje, griežčiau kontroliuoti
veislininkystės apskaitos ir veislinių gyvulių registravimo kilmės knygose
tvarką bei veislininkystės paslaugas teikiančių įmonių ir asmenų darbų kokybę.
Atsižvelgiant į svarstyto klausimo
svarbą plėtojant šalyje gyvulininkystę, Komitetas numato 2014 metais dar
kartą apsvarstyti padėtį veislininkystėje ir išklausyti informaciją kaip
įgyvendinami Komiteto pasiūlymai.
2013
m. birželio 19 d. Komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos, Žemės
ūkio rūmų ir kaimo bendruomenių atstovų informaciją apie socialinį ir ekonominį kaimo bendruomenių vaidmenį bei
sunkumus su kuriais susiduria bendruomenės vystydamos savo veiklą.
Komitetas priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Vyriausybei priimant sprendimus dėl
2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos paskirstymo, įtvirtinti
lankstų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros modelį, t.y. numatyti galimybę
kaimo vietovių vietos veiklos grupėms įgyvendinti daugiafondes
vietos plėtros strategijas. Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta, rengiant
2014-2020 m. Kaimo plėtros programą, užtikrinti, kad skiriant paramą, pirmenybė
būtų teikiama būtiniems ir didelę pridėtinę vertę kuriantiems kaimo
bendruomenių ir Vietos veiklos grupių projektams.
Komitetas
posėdžiuose keletą kartų aptarė Žemės ūkio rūmų veiklą ir pasiūlė Žemės
ūkio rūmams tobulinti Rūmų struktūrą,
aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos projektuose, plačiau informuoti savo narius
apie Rūmų veiklą, biudžetinių ir kitų lėšų tikslinį panaudojimą.
2013 m. birželio 26 d. Komitetas,
įvertinęs Žemės ūkio ministerijos, pramoninių žuvininkystės tvenkinių
savininkų, visuomeninių žuvininkystės organizacijų atstovų pateiktą informaciją
ir pasiūlymus „Dėl žemės po
pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais“, nusprendė pasiūlyti
Vyriausybei įvertinti Žemės ūkio ministerijos parengtą informaciją „Dėl
žemės, užimtos pramoninės žuvininkystės tvenkinių, privatizavimo“ ir
apsvarstyti galimybę parengti teisės aktų projektus, kuriais būtų įtvirtinta
pramoninių žuvininkystės tvenkinių savininkams galimybė nuosavybės teise
įsigyti žemę, užimtą pramoninių žuvininkystės tvenkinių, kartu įvertinant ir
pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teises ir interesus.
- Nebuvo
priimti svarbūs įstatymai
Maisto įstatymo 2, 9, 11
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo
ir Visuomenės sveikatos
priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais Nr. XIIP-594 ir
Nr. XIIP-595 siekiama
visuomenės sveikatos centrų apskrityse vykdomas funkcijas, susijusias su maisto
kontrole, perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, užtikrinant
vieningą maisto kontrolės sistemą ir atsakomybę.
- Renginiai
Gegužės 8 d. Seimo Europos
informacijos biure (Seimo III rūmai) vyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto,
Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro organizuojama
„Europos savaitės 2013“ diskusija „Aplinkosauga ir žemės ūkis – link
subalansuoto ūkininkavimo“.
Įžanginį žodį tarė Seimo Aplinkos
apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ir Seimo Kaimo reikalų
komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.
Pranešimus skaitė Žemės ūkio
ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius, Aplinkos ministerijos Vandenų departamento
direktorius Dalius Krinickas, Lietuvos žemės ūkio
bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, nepriklausomas
aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus.
2013 m. liepos 21–22 d. ES
nacionalinių parlamentų Kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikimas bendros
žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos klausimais vyko Lietuvos Respublikos
Seime, Vilniuje. Susitikime buvo diskutuojama dviem temomis: Europos Sąjungos
bendra žemės ūkio politika po 2013 metų ir Smulkieji ūkiai – dabartis ir
perspektyvos.
Pirmojoje susitikimo dalyje pranešimus
skaitė: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras prof. Vigilijus
JUKNA (pranešimo tema Bendra žemės ūkio politika po 2013 metų), Europos
Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Czesław Adam SIEKIERSKI (pranešimo tema Bendros žemės ūkio
politikos reforma: Europos Parlamento indėlis) ir Europos Komisijos Žemės ūkio
ir kaimo plėtros generalinio direktorato Ekonominės analizės, perspektyvų ir
vertinimo direktorato direktorius dr. Tassos HANIOTIS
(pranešimo tema Bendros žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo iššūkiai).
Antrojoje susitikimo dalyje pranešimus
skaitė: Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa MELNIKIENĖ
(pranešimo tema Smulkiųjų ūkininkų indėlis į tvarią Europos Sąjungos kaimo
raidą), European Coordination
Via Campesina koordinacinio komiteto narė Hanny van GEEL (pranešimo tema
Kas laukia smulkiųjų ūkininkų reformavus bendrą žemės ūkio politiką?) ir
ūkininkas, Asociacijos VIVA SOL valdybos pirmininkas Valdas KAVALIAUSKAS
(pranešimo tema Smulkiųjų ūkių plėtros iššūkiai: ūkininko požiūris).
Apibendrinus Turėtų būti išlaikyta stipri ir tvari BŽŪP, kuri būtų aprūpinta
reikiamais ištekliais ir, juos atsakingai naudojant, būtų galima atremti naujus
globalius iššūkius.
Apibendrindamas susitikimą Komiteto
pirmininkas Saulius Bucevičius pabrėžė: „Tik siekdamas žemės ūkio
konkurencingumo didinimo, tausaus gamtos išteklių valdymo ir darnios kaimo
vietovių plėtros, žemės ūkio sektorius gali tinkamai prisidėti prie „Europa
2020“ strateginių tikslų įgyvendinimo.
Prisitaikydami
prie vietinės rinkos poreikių ir atsakingai naudodami gamtos išteklius,
smulkieji ūkininkai vaidina svarbų vaidmenį prisidėdami prie veiksmingos ir
tvarios kaimo vietovių plėtros.
Tik mažą ES ūkininkų dalį sudaro
ūkininkai, kuriems mažiau kaip 35 metai, o per ateinančius 10 metų ši dalis dar
labiau sumažės. Todėl vienas iš BŽŪP prioritetų turėtų būti jaunų žmonių
pritraukimas į žemės ūkio sektorių.
Teisingais ir objektyviais kriterijais
pagrįstas paramos paskirstymas tarp ES valstybių narių ir pačiose valstybėse
narėse yra vienas iš veiksnių, sudarančių lygias konkurencijos sąlygas visiems
ES žemdirbiams.
Praktinės BŽŪP procedūros ir priemonės
galėtų būti supaprastintos siekiant sumažinti administracinę naštą ūkininkams
ir administruojančioms institucijoms.
Po beveik 2 metus trukusių derybų iš
esmės buvo pasiektas susitarimas dėl bendros žemės ūkio politikos reformos po
2013 metų. Galima teigti, kad naujoje reformoje atsižvelgta į ES
egzistuojančius skirtumus tarp atskirų žemės ūkio regionų, būtinumą BŽŪP
reformuoti palaipsniui bei į tai, kad žemės ūkis valstybėse narėse yra
glaudžiai susijęs su visa ekonomika.
BŽŪP ateitis daugiausia priklauso nuo
kiekvienos valstybės narės, nes būtent valstybės narės turės užtikrinti
efektyvų žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimą. Todėl nacionaliniai
parlamentai vaidins svarbų vaidmenį įgyvendinant šią reformą.“
6. Tarpparlamentiniai ryšiai
2013 m. kovo 10–12 d. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius dalyvavo
ES
Žemės ūkio ir žuvininkystės komitetų pirmininkų konferencijoje Dubline (Airija).
Susitikimo metu buvo apsikeista nuomonėmis dėl Bendrosios žemės ūkio politikos
ir Bendrosios žuvininkystės politikos reformų derybų eigos.
2013
m. balandžio 3 d. Kaimo reikalų komiteto nariai susitiko su
Vokietijos Bundestago maisto, žemės ūkio ir vartotojų
apsaugos komiteto nariais. Susitikimo metu buvo aptarti abiem šalims aktualūs
bendradarbiavimo klausimai žemės ūkio srityje. Aptardami vykstančios bendrosios
žemės ūkio politikos reformos aktualijas susitikimo dalyviai diskutavo naujųjų
„žalinimo“ priemonių klausimais, pasidalijo nuomone dėl išmokų ribojimo
didžiausiems jų gavėjams tikslingumo. Tiek Lietuvos, tiek Vokietijos
parlamentarai sutarė, kad reformuota bendroji žemės ūkio politika ir parama
turi būti orientuota į realiai ūkininkaujančius, maistu visuomenę aprūpinančius
žemdirbius.
2013
m. balandžio 8–9 d. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas kartu su
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Virgilijaus Juknos vadovaujama
delegacija Lomžoje
(Lenkijos Respublika) susipažino su kaimyninės valstybės gerąja patirtimi pieno
gamybos, kooperacijos, atliekų utilizavimo, ūkių vystymo ir kitose svarbiose
žemės ūkio bei veterinarijos srityse.
2013
m. balandžio 12 d. Rygoje vykusiame
jungtiniame Estijos Rygikogo
Kaimo reikalų komiteto, Latvijos Saeimo Ekonomikos,
žemės ūkio, aplinkos ir regioninės politikos ir Lietuvos Seimo Kaimo reikalų
komiteto atstovų susitikime priimta Bendra Deklaracija „Dėl Europos Sąjungos
bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m.“ Joje pažymėta, kad Estijos,
Latvijos ir Lietuvos ūkininkai jau nuo įstojimo į ES gauna žemiausio lygio
tiesioginę paramą, prašoma ES valstybių narių, Europos Parlamento ir Europos
Komisijos galutiniame derybų etape dėl BŽŪP ateities sudaryti sąžiningas ir
teisingas konkurencines sąlygas visiems Europos Sąjungos ūkininkams,
užtikrinti, kad parama būtų skirta aktyviems ūkininkams, įvertinti Estijos,
Latvijos ir Lietuvos indėlį į aplinkosaugą ir apleistų žemių įsisavinimą bei
pagal tai nustatyti „žalinimo” sąlygas.
2013
m. birželio 6 d. Kaimo reikalų komiteto
nariai priėmė Danijos Folketingo Maisto, žemės ūkio
ir žuvininkystės komiteto delegaciją, vadovaujamą komiteto pirmininko Renė
Kristenseno (René Christensen), ir kartu atvykusią
Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrę Metę Gjerskovą (Mette Gjerskov).
Susitikimo metu Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža pristatė
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros aktualijas, kaimo problemas ir jo
potencialą. Akcentavo būtinybę plėtoti gyvulininkystę ir smulkų bei vidutinį
ūkį ir išnaudoti visas galimybes, kad per ateinantį finansinį 2014–2020 paramos
laikotarpį šie ūkiai pasinaudotų Europos Sąjungos naujomis paramos galimybėmis.
Danijos ministrė domėjosi stambiais kiaulininkystės ūkiais. Komiteto nariai
pastebėjo, kad tai yra daugiau socialinis klausimas, susijęs su atskirų vietos
bendruomenių nuostatomis. Diskusijos metu buvo aptarta ir Europos Sąjungos
bendros žemės ūkio politikos reforma. Daugeliu klausimu Lietuvos ir Danijos
pozicijos skiriasi, todėl šis susitikimas buvo puiki galimybė įsiklausyti ir
išgirsti vieni kitų argumentus. Abiejų šalių atstovai sutarė, kad ateityje
bendra žemės ūkio politika turėtų tapti lankstesnė, paprasčiau administruojama,
daugiau sprendimų turėtų būti palikta atskirų valstybių narių kompetencijai.
Komiteto pirmininkas Saulius
Bucevičius