2013 m. sausio 16 d. pranešimas VIR
Lietuvai minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos 90-metį Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas lankėsi Klaipėdoje ir dalyvavo šiai sukakčiai skirtuose renginiuose.
„Šiandien ypatinga diena ne tik klaipėdiečiams, miesto svečiams, bet ir visai Lietuvai. Minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 90-metį. Tai proga prisiminti ir pagerbti sukilimo dalyvius ir iniciatorius, kuriems pavyko pakeisti sudėtingą šio krašto likimą“, – per žuvusiųjų pagerbimo ceremoniją prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams sakė Seimo Pirmininkas.
„Po šio svarbaus istorinio įvykio Lietuva turi prieigą prie Baltijos jūros. Pagal svarbą ši istorinė data lygintina su Sausio 13-ąja, Vasario 16-ąja, Kovo 11-ąja, Mindaugo karūnavimo diena“, – pabrėžė V. Gedvilas.
Vakare Seimo Pirmininkas dalyvavo iškilmingame minėjime, skirtame Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui. „Turbūt pasaulyje yra nedaug tautų, kurios neturėdamos ypatingos ginkluotės galėtų didžiuotis savo pergalėmis. Prisimindami Klaipėdos krašto sukilimo aukas, šiandien turime suvokti – tik šių didvyrių dėka galime didžiuotis didesne ir stipresne Lietuvos valstybe. Istorija rodo, kiek daug gali pasiekti pilietiška, tautinį sąmoningumą turinti ir vieninga tauta. Taigi Klaipėdos sukilimo rezultatas – vieninga Lietuva. Klaipėdos krašto sukilimas buvo sėkmingiausias tarpukario Lietuvos politikų žingsnis, išsprendęs itin sudėtingą šio krašto likimą. Po šių įvykių Lietuva pasaulyje buvo pripažinta kaip savarankiška valstybė, sugebanti spręsti savo problemas. Šis sukilimas ir Lietuvos pajūrio prisijungimas tapo lemtingu argumentu sprendžiant krašto likimą ir po Antrojo pasaulinio karo,“ – kalbėjo V. Gedvilas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Klaipėdos krašto indėlį puoselėjant svarbias tautai vertybes. „Mažoji Lietuva iki pat dvidešimtojo amžiaus pradžios išliko mūsų tautai svarbus lietuviškosios kultūros židinys. Čia buvo išleidžiama kur kas daugiau lietuviškų knygų, o spaudos draudimo metais iš Mažosios Lietuvos į rusų valdomą Didžiąją Lietuvą keliavo „Aušra“, „Varpas“ ir kiti lietuviški leidiniai. Mažoji Lietuva subrandino mūsų valstybei tokius didžiavyrius kaip Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Rėza. Net ir po ilgų vokietinimo šimtmečių Mažojoje Lietuvoje daug lietuvių kalbėjo lietuviškai arba laikė save „lietuvninkais“ ar „klaipėdiškiais“, – sakė Seimo Pirmininkas.
Erika Straigytė,
Seimo Pirmininko patarėja (tel. 239 6004, mob. 8 698 42 376)
