Lietuvos Respublikos Seimas 2010
m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą paskelbti 2012 metus Maironio metais,
„sudaryti poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją
ir parengti valstybinę Maironio metų programą“. Visus metus Lietuvoje ir
lietuvių bendruomenėse užsienyje vyko renginiai, skirti mūsų dainiui paminėti. Vienas
iš baigiamųjų renginių Poeto 150-osioms gimimo metinėms paminėti vyksta čia,
šiame Seimo posėdyje.
Devynioliktojo amžiaus pabaigoje
„Aušra“, „Varpas“ ir Maironio „Pavasario balsai“ nužymėjo idealistinės ir
moderniosios lietuvių tautos horizontą. Maironis buvo vienas iš tų mūsų tautos
ugdytojų, dėl kurio kūrybos, visuomeninės pozicijos, vertybinių nuostatų mūsų
tautai poeto, apskritai menininko žodis ir dabar dar labai daug reiškia.
Dar jam gyvam esant buvo
pranašaujama jo poezijos pabaiga. Tačiau daugelio pranašų ir vardų
nebepamename, o Maironio poezija vis iškyla lemtingais tautos būčiai
laikotarpiais. Maironio talentas ir reikšmė mūsų tautai tiek svarbi, kad net
sovietinėje mokykloje nuožmi ideologinė ranka nesiryžo galutinai išbraukti jo
lyrikos iš ugdymo programų, jo poezija buvo leidžiama didžiuliais tiražais, o
„Lietuva brangi“ per tą penkiasdešimtmetį buvo viešai giedamu tautos himnu.
Kodėl Maironis yra toks įtaigus,
visoms lietuvių kartoms visada atpažįstamas? Gal tiksliausiai atsakymą
suformulavo Vytautas Kavolis – Maironio kūrybos temos slypi gelminėje lietuvių
psichologijoje.
Maironis nebuvo atsiribojęs nuo
visuomeninio gyvenimo, kaip galėtume tikėtis iš dažno menininko. Nors, kita
vertus, nedalyvavo aktyviai politiniame gyvenime kaip kai kurie to meto
kunigai.
Maironis, sugrįžęs į mūsų
humanitarinių tyrimų lauką minint jo
125-ąsias metines 1987 metais, paskutinius dvidešimt penkerius metus daugiau iš
jo nebesitraukia.
Bet šiandien minėdami mūsų
dainiaus jubiliejų turime pareigą ir progą dar kartą atidžiau pažvelgti į jo
asmenybę ir kūrybą. Kaip rašė poetas Sigitas Geda, „greta Maironio kiekvienas
galime pasimatuoti savo moralinį ūgį“.
Todėl visiems kolegoms
parlamentarams noriu įteikti po kompaktinę plokštelę, dedikuotą Tėvynės
dainiaus 150-osios gimimo metinėms ir išleistą viešosios įstaigos „Vieno aktoriaus teatras“
rūpesčiu. Plokštelės jau padovanotos visoms Lietuvos savivaldybių viešosioms
bibliotekoms.