Kalbos 

EN

Seimo Pirmininko Vydo Gedvilo kalba, pasakyta poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osios gimimo metinių minėjime


 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą paskelbti 2012 metus Maironio metais, „sudaryti poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją ir parengti valstybinę Maironio metų programą“. Visus metus Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje vyko renginiai, skirti mūsų dainiui paminėti. Vienas iš baigiamųjų renginių Poeto 150-osioms gimimo metinėms paminėti vyksta čia, šiame Seimo posėdyje.

Devynioliktojo amžiaus pabaigoje „Aušra“, „Varpas“ ir Maironio „Pavasario balsai“ nužymėjo idealistinės ir moderniosios lietuvių tautos horizontą. Maironis buvo vienas iš tų mūsų tautos ugdytojų, dėl kurio kūrybos, visuomeninės pozicijos, vertybinių nuostatų mūsų tautai poeto, apskritai menininko žodis ir dabar dar labai daug reiškia.

Dar jam gyvam esant buvo pranašaujama jo poezijos pabaiga. Tačiau daugelio pranašų ir vardų nebepamename, o Maironio poezija vis iškyla lemtingais tautos būčiai laikotarpiais. Maironio talentas ir reikšmė mūsų tautai tiek svarbi, kad net sovietinėje mokykloje nuožmi ideologinė ranka nesiryžo galutinai išbraukti jo lyrikos iš ugdymo programų, jo poezija buvo leidžiama didžiuliais tiražais, o „Lietuva brangi“ per tą penkiasdešimtmetį buvo viešai giedamu tautos himnu.

Kodėl Maironis yra toks įtaigus, visoms lietuvių kartoms visada atpažįstamas? Gal tiksliausiai atsakymą suformulavo Vytautas Kavolis – Maironio kūrybos temos slypi gelminėje lietuvių psichologijoje.

Maironis nebuvo atsiribojęs nuo visuomeninio gyvenimo, kaip galėtume tikėtis iš dažno menininko. Nors, kita vertus, nedalyvavo aktyviai politiniame gyvenime kaip kai kurie to meto kunigai.

Maironis, sugrįžęs į mūsų humanitarinių tyrimų lauką minint  jo 125-ąsias metines 1987 metais, paskutinius dvidešimt penkerius metus daugiau iš jo nebesitraukia.

Bet šiandien minėdami mūsų dainiaus jubiliejų turime pareigą ir progą dar kartą atidžiau pažvelgti į jo asmenybę ir kūrybą. Kaip rašė poetas Sigitas Geda, „greta Maironio kiekvienas galime pasimatuoti savo moralinį ūgį“.

Todėl visiems kolegoms parlamentarams noriu įteikti po kompaktinę plokštelę, dedikuotą Tėvynės dainiaus 150-osios gimimo metinėms ir išleistą  viešosios įstaigos „Vieno aktoriaus teatras“ rūpesčiu. Plokštelės jau padovanotos visoms Lietuvos savivaldybių viešosioms bibliotekoms.

 

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ