2012 m. gruodžio 14 d. pranešimas VIR
Man labai malonu pasveikinti Jus šiandien Seime. Tai pirmasis mano, kaip naujojo Seimo Pirmininko, o taip pat ir naujos kadencijos Seimo vadovų susitikimas su Lietuvoje reziduojančiu diplomatiniu korpusu.
Naudodamasis proga, visų pirma norėčiau padėkoti už gautus sveikinimus tiek naujos kadencijos Seimui, tiek ir man asmeniškai – tikiuosi ir linkiu mums visiems tolesnio gražaus bendradarbiavimo plėtojant abipusiai naudingus ryšius tiek tarp mūsų valstybių, tiek ir tarp parlamentų.
Na, o dabar norėčiau pasidalinti su Jumis keletu minčių apie Lietuvos vidaus politikos aktualijas bei svarbiausius mūsų laukiančius darbus.
Jau beveik mėnesį dirba naujasis Seimas, suformuotos visos pagrindinės jo struktūros – komitetai, komisijos, frakcijos. Artimiausiu metu bus suformuotos Seimo delegacijos tarptautinėse parlamentinėse organizacijose, jau yra įsteigta nemažai Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių.
Vakar Lietuvos Respublikos Seime iškilmingai prisiekė naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtinta Vyriausybės programa.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, buvo stipriai paliestos 2008 metų finansinės krizės, dabar ekonomika palaipsniui atsigauna, todėl turime atsigręžti į žmogų. Mūsų valdančioji dauguma aiškiai deklaruoja tikslą - eiti gerovės valstybės kūrimo keliu.
Vyriausybės pagrindiniai įvardinti prioritetai - užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, galimybių realaus darbo užmokesčio didėjimui kūrimas, investicijų ir verslo sąlygų pagerinimas, finansinio tvarumo stiprinimas ir laipsniškas viešųjų lėšų fondų pajamų didinimas, kontrabandos bei šešėlinės ekonomikos pažabojimas, kovos su korupcija stiprinimas, pasirengimas euro įvedimui, efektyvus ES lėšų panaudojimas, siekiant šalies konkurencingumo didinimo bei žmonių gyvenimo gerovės kėlimas, kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra. Kaip svarbiausius darbus mūsų vyriausybė mato: „Sodros“ įsiskolinimo mažinimas didinant užimtumą, o atsigavus ekonomikai - laipsniškas pensijų ir socialinių išmokų didinimas, energetikos problemų sprendimas, švietimo ir aukštojo mokslo politikos kaitą siekiant kokybės, mokslo ir technologijų plėtros politikos plėtojimas ir kiti darbai. Seimas pasiryžęs aktyviai dirbti ir drauge su Vyriausybe siekti šių tikslų.
Artimiausias Seimo darbas – 2013 m. biudžeto tvirtinimas.
Lietuvos užsienio politika visuomet buvo paremta politikos tęstinumo bei svarbiausių politinių jėgų konsensuso principu. Todėl svarbiausios kryptys ir ateityje išlieka mūsų narystė ES ir NATO, glaudus transatlantinis bendradarbiavimas ir geri santykiai su kaimyninėmis šalimis.
2011m. Seimo valdyba patvirtino ilgalaikius Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus, kurie iš esmės nesikeičia, tačiau aš iš jų norėčiau ypatingai pabrėžti vieną, būtent artėjantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Kaip žinote, 2013-ųjų metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmą kartą savo istorijoje pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Tai tarsi dar vienas paliudijimas apie mūsų visavertį grįžimą į demokratiškų ir laisvų Europos tautų šeimą.
Esu tikras, kad Lietuva atsakingai ir garbingai įgyvendins šią jai patikėtą užduotį, siekdama visų ES piliečių gerovės bei saugios ir modernios Europos. Tai taip pat puiki galimybė Lietuvai, kaip valstybei, prisistatyti Europai ir pasauliui.
Esu įsitikinęs, kad pirmininkavimą išnaudosime kaip progą sustiprinti Lietuvos pozicijas Europos Sąjungoje. Tikiu, kad pirmininkaudami ES Tarybai gebėsime suderinti skirtingų ES valstybių narių interesus ir pasiekti sutarimą priimant svarbius mūsų šalių piliečiams sprendimus. Nuo to, kaip atliksime pirmininkavimo užduotį, priklausys, kaip Lietuva bus vertinama tarp mūsų partnerių Europoje
Norėčiau pabrėžti, jog dėl būsimo pirmininkavimo egzistuoja platus politinis sutarimas. Rengiantis pirmininkavimui, parlamentinės partijos 2011 metais yra pasirašę susitarimą, kuriame įtvirtintos pagrindinės pirmininkavimo nuostatos ir prioritetai. Lietuvos Pirmininkavimo EST laikotarpiu aktyviai bus įgyvendinami ir parlamentinės dimensijos renginiai.
Europos Sąjunga šiuo metu išgyvena nelengvą, pilną iššūkių laikotarpį, kai sprendžiami sudėtingi ekonominiai ir finansiniai klausimai, vyksta diskusijos dėl euro zonos bei pačios ES ateities.
Todėl pirmininkavimo laikotarpiu sieksime atkurti pasitikėjimą Europos Sąjungos ekonomika, skatinti ūkio augimą ir užimtumą, toliau gilinti bendrąją rinką ir užtikrinti finansinį stabilumą. Lietuvai ne mažiau aktualūs ES energijos vidaus rinkos kūrimo, energetinių salų panaikinimo, energetikos bei transporto infrastruktūros vystymo, ES išorinės energetikos politikos stiprinimo klausimai. Lietuva visuomet rėmė ir rems demokratinius procesus bei kaimyninių šalių eurointegracinius siekius, todėl daug dėmesio skirsime ES Rytų Partnerystės iniciatyvos įgyvendinimui.
Parlamentarų – tautos atstovų – balsas šiuose svarstymuose bus neabejotinai svarbus. Lisabonos sutartis, kartais pavadinama „parlamentų sutartimi“, kaip tik ir numato aktyvesnį nacionalinių parlamentų vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese.
Siekiant užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp pirmininkaujančio trejeto parlamentų, 2012 m. balandį Varšuvoje buvo pasirašyta Deklaracija dėl Airijos, Lietuvos ir Graikijos parlamentų bendradarbiavimo rengiant ir įgyvendinant trijų Europos Sąjungos valstybių narių pirmininkavimo parlamentinį matmenį 2013 m. sausio 1d. – 2014 m. birželio 30d.
Artimiausiu metu ketiname patvirtinti naujausią parlamentinio matmens renginių kalendorių, tačiau jau dabar galime pasakyti, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu Seime bus surengtas penkiasdešimtasis COSAC (Conference of Community and European Affairs Committees of Parliaments of the European Union) plenarinis posėdis, tarpparlamentinės bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija, specializuotų komitetų susitikimai ir kiti renginiai, kuriuose ES valstybių parlamentarai aptars Europos Sąjungos ateities ir atskirų jos politikų – energetikos, užimtumo didinimo, ekonomikos, žemės ūkio ir finansų, ES kalbų ir kultūrų raidą bei kitų sričių aktualijas.
2014 metais Vilniuje lauksime atvykstant visų Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų pirmininkų. Tačiau visi šie renginiai įgis savo tikrąją vertę ir prasmę tik tuomet, kai jie bus paremti kuo glaudesniu dialogu su visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais.
2013 metai taip pat yra paskelbti Europos Sąjungos piliečių metais. Todėl esu tikras, kad šis Seimas dės visas pastangas siekiant suaktyvinti dialogą su piliečiais, kad geriau atstovautume jų interesus. Noriu priminti, kad nuo šių metų gegužės 9-osios, Europos dienos, veikia specialus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens interneto puslapis, kurio adresas – eu2013.lrs.lt, jame skelbiama visa išsami informacija.
Lietuvos Seimo delegacijos toliau dalyvaus įvairių tarptautinių parlamentinių organizacijų veikloje, kaip Baltijos Asamblėja, Europos Taryba, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė Asamblėja ir kitos, plėtosime Šiaurės ir Baltijos, Lietuvos ir Lenkijos, Ukrainos ir kitų parlamentų ryšius. Dėmesį skirsime ir NATO Parlamentinei Asamblėjai. Buvimas patikima Aljanso nare, įsipareigojimų Aljansui vykdymas, dalyvavimas NATO misijose – svarbūs Lietuvos saugumo politikos elementai. 2014 m. Vilniuje vyks NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija.
Norėčiau pažymėti ir tam tikrus tęstinius ilgalaikius mūsų prioritetus ir darbus. Turiu galvoje mūsų saugumo ir gynybos politiką. Kaip žinote, 2012 m. gegužės mėn. Lietuvos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 m. Sieksime, kad tai nebūtų tik dar vienas susitarimas, o dėsime visas pastangas jo įgyvendinimui, ir pradedant tinkamu krašto apsaugos sistemos finansavimu. Norėdami būti patikimais, tvirtais Aljanso nariais, turime siekti savo kariuomenės modernizavimo bei tolesnio dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir misijose. Tad gerėjant šalies ekonominei būklei, atitinkamai turėtų didėti krašto apsaugos sistemai skiriamas finansavimas.
Energetikos politika. Lietuvai išlieka aktuali energetinio saugumo problema. Kaip ją spręsime – tikiu, kad su naująja vyriausybe rasime gerai pasvertą ir Lietuvai bei mūsų regionui naudingą sprendimą. Šioje srityje klausimų išties yra – tai ir bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas, jungčių su Švedija bei Lenkija tiesimas. Dujų sektoriuje Lietuvai būtina išspręsti dujinio kuro tiekimo sistemos diversifikavimo problemas, sumažinti priklausomybę nuo vieno dujų tiekėjo. Todėl vienas iš prioritetų – suskystintų dujų terminalo statyba.
Artėjant šventėms savo kalbą norėčiau užbaigti optimistine gaida. Kaip rodo paskutinės visuomenės nuomonės apklausos, išaugo pasitikėjimas Seimu.
Priimu tai kaip ypatingą atsakomybę ir įpareigojimą sau, kaip naujajam Seimo vadovui, o kartu ir visai institucijai siekti kuo geresnės mūsų darbo kokybės, kad taip pelnytume tvirtą mūsų žmonių pasitikėjimą ir paramą. Labai norėčiau ir tikiu, kad visi sutelktai dirbdami šioje kadencijoje ir siekdami valstybės pažangos pasiektume ne „minimalią persvarą“, kaip sakydavome krepšinyje, bet „užtikrintą pergalę“. O jūs, gerbiamieji ekscelencijos, padėsite mums, tiesdami tiltus tarp mūsų ir jūsų šalių.
Seimo pirmininko sekretoriatas
Seimo Pirmininko patarėja Erika Straigytė, tel.: 239 6004, 8 698 42376
