„Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite,
Ekscelencija Ministre Pirmininke Algirdai Butkevičiau,
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadove, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininke, Europos Parlamento nary Vytautai Landsbergi su Ponia,
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nariai,
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai,
Sąjūdiečiai – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Sąjūdžio pirmaeiviai, atvykę iš visos Lietuvos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai,
Kovotojai už Lietuvos laisvę ir už ją žuvusiųjų artimieji,
Ekscelencijos užsienio valstybių ambasadoriai,
Gerbiamieji šios ir praėjusių kadencijų Seimo ir Europos Parlamento nariai, Vyriausybės nariai,
Atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai,
Didžiai gerbiami svečiai,
Šiemet mūsų tautai ir valstybei itin svarbus jubiliejus – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmetis. Tai – pati reikšmingiausia sukaktis, bylojanti apie Lietuvą ir jos laisvę.
Prieš 25-erius metus prasidėjęs istorinis judėjimas negrįžtamai pakeitė mūsų tautos, mūsų šalies gyvenimą. Tapome nepriklausoma, savarankiška valstybe.
Brangūs sąjūdiečiai, kovotojai už Lietuvos laisvę,
Tai – Jūsų nuopelnas. To pasiekėme dėl Jūsų susitelkimo, drąsos, ryžto, pasiaukojimo ir siekio dirbti „vardan tos Lietuvos“. Nuoširdžiai Jums už tai dėkoju.
Apgailestauju, labai gaila, jog dalies tų iškilių žmonių, kurie buvo Sąjūdžio iniciatoriai bei kūrėjai, kurie stovėjo pirmosiose gretose, šiandien šioje salėje nėra. Gaila, kad jiems nebuvo lemta sulaukti 25-ųjų Sąjūdžio metinių.
Kviečiu pagerbti tuos, kurie išėjo, tylos minute.
Ačiū.
Šiandien puiki proga prisiminti tai, kas vyko prieš tuos 25-erius metus. Prisiminti tą žmonių susitelkimą vardan vieno, bendro ir esminio tikslo. Susitelkimą, kuris apėmė ir suvienijo visus.
Tai buvo kilnus tikslas, kuris suteikė begalinės moralinės ir dvasinės stiprybės. Tokios, prieš kokią nublanksta bet kokie materialiniai dalykai.
Žmonės nesidalino: mano ar tavo, mūsų ar jūsų. Buvo vieningi kaip niekad. Tai buvo visuotinis prabudimas ir pakilimas.
Sąjūdis apėmė visą Lietuvą. Visų socialinių sluoksnių, visų amžiaus grupių, visų profesinių sričių atstovus. Nebuvo susiskirstymo. Vyravo vieningumas, kiekvienas stengėsi kaip begalėdamas padėti kitam. Todėl, kad taip reikėjo.
Šiandien mums visiems vertėtų dar kartą prisiminti, suvokti ir įsisąmoninti Sąjūdžio reikšmę, dvasią, pasiekimus ir principus. Ir jais, būtent jais, vadovautis visose gyvenimo srityse. Ką, deja, neretai pamirštame.
Iniciatyva ir ypač atsakomybė už savo žodžius, savo poelgius, už viską – ji turėtų būti kiekvieno iš mūsų pareiga ir siekiamybė. Lygiai taip pat, kaip buvo prieš ketvirtį amžiaus. Pirmiausia mes turime tarnauti žmogui. Tokia pagrindinė Sąjūdžio pamoka ir žinia, kuri kaip niekad aktuali šiandien.
Turime prisiminti, kuo buvo alsuojama tuomet. Kas buvo kalbama, kas buvo skelbiama.
Mintys ir idėjos iš steigiamojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimo, jo Rezoliucijos: „Atkurti visos Respublikos gyventojų tarpusavio pasitikėjimą bei santarvę. Vadovautis bendrųjų, žmogiškųjų vertybių prioritetu prieš politines ir šį principą įgyvendinti visose visuomenės gyvenimo srityse“. „Atkurti visuomenės narių tikėjimą socialiniu teisingumu, sudaryti galimybę visiems gyventojams vienodai dalyvauti ūkiniame krašto gyvenime“.
Kiekvieno visuomenės nario dorovinį autoritetą, materialinę gerovę, užimamą visuomenėje padėtį turi lemti ne jo socialinė, partinė ar tautinė priklausomybė, bet sąžiningas ir teisingai atlyginamas darbas visuomenės labui.
Akivaizdu: tai, kas buvo deklaruojama prieš 25-erius metus, šiandien yra net svarbiau. Ypač – minėtoji atsakomybė už savo žodžius ir poelgius. Tuo turi būti vadovaujamasi kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę.
Gerbiami sąjūdiečiai,
Esame dėkingi Jums už drąsą, ryžtą, kilnų siekį. Tačiau valstybė šiandien Jus prisimena ne taip dažnai, kaip Jums norėtųsi. Tokia situacija turėtų keistis.
Tam, kad taip nutiktų, raginčiau visų pirma Jus pačius: būkite aktyvesni. Nebijokite imtis veiksmų. Išsakykite savo mintis, tebūnie ir kritines, daug kam nepriimtinas. Priminkite apie save, priminkite garsiai ir tvirtai. Nes juk tik taip sulauksite atsakymų, kurių norite ir tikitės.
Turime atgaivinti tą Sąjūdžio dvasią. Bendromis pastangomis. Turime imtis veiksmų, kurie tą laikmetį ir tuos tikslus perduotų jauniems žmonėms. Tai – mūsų visų pareiga. O tie, kurie stovėjo prie ištakų, tai gali padaryti geriausiai!
Šiandien Lietuvai reikia Jūsų ne ką mažiau, nei reikėjo tada. Šiandien Lietuvai reikia tokio paties atgimimo, susitelkimo ir darbo žmonių vardan. Ne dėl „trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“. Vardan tautos ir valstybės.
Tikiu, kad dar vienas Sąjūdis, galbūt ir kitoks savo formomis, tačiau toks pat savo esme, yra įmanomas.
Tikiu, kad jo mes dar sulauksime.
Ačiū“.
