1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.0	Seimo pavedimai komitetui Iš jų kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	65 41 24
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados	12
1.3.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	1
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	16
2.2.	Klausymai	2
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	14
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	322
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	84
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	-
5.2.	Kiti renginiai	-
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	3
6.2.	Priimta delegacijų	1

2. Komiteto sudėtis

2015 m. VI eilinėje (pavasario) sesijoje Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Paulius Saudargas, Komiteto nariai Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė, patarėjas Romualdas Varslauskas ir padėjėja Vida Katinaitė.

3. AKTUALIAUSI DARBAI

3.1. Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Aplinkos apsaugos komitetas

1. 2015 m. rugsėjo 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymą. Teritorijų planavimo įstatyme buvo reglamentuotas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimas. Šiame įstatyme numatyta galimybė patikslinti, pakoreguoti pasikeitus teisinėms, faktinėms aplinkybėms ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, nes viso kompleksinio teritorijų planavimo dokumento parengimui reikia daug laiko ir lėšų.

2. 2015 m. spalio 1 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai nesuteikiama teisė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje, siekiant, kad viešosios paslaugos ir viešasis administravimas turėtų būti teikiami arčiausiai vartotojų esančiose institucijose ir vartotojams priimtiniausiu būdu, tuo pačiu užtikrinant

3. 2015 m. gruodžio 15 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymą. Įstatymas nustatyto gaminančių vartotojų patiektos į elektros tinklus ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekių santykio apskaitymui laikotarpį nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad gaminančių vartotojų saulės šviesos elektrinėse pagamintas ir elektros tinkluose sukauptas elektros energijos kiekis bus optimaliai naudojamas pačių gaminančių vartotojų reikmėm ir ūkio poreikiams tenkinti ir mažės į elektros tinklus neatlygintinai atiduodamas elektros energijos kiekis. Tikėtina, kad tokiu būdu dvipusės apskaitos sistema taps patrauklesnė didesniam buitinių ir biudžetinių bei viešųjų įstaigų skaičiui.

4. 2015 m. gruodžio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio papildymo įstatymą. Siekiant išvengti žalingo kraujasiurbių upinių mašalų ekologinio, ekonominio poveikio ir neigiamos įtakos biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose būtina vykdyti upinių mašalų populiacijos reguliavimo programą. Tačiau nuo 2011 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei neskyrus finansavimo priemonių vykdymui, mašalų populiacija kasmet atsikuria vis gausiau. Atsižvelgiant į tai, įtvirtintas aiškus įstatyminis reglamentavimas ir nustatyta, kad kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms finansuoti lėšos turi būti skiriamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

5. 2015 m. gruodžio 17 d. Seimas priėmė ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama suderinti Pajūrio juostos įstatymo nuostatas su statybos veiklą ir teritorijų planavimą atitinkamai reglamentuojančiais Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymais. Nustatytas aiškesnis ir paprastesnis pajūrio juostos planavimas, atitinkantis Teritorijų planavimo įstatymo principines nuostatas – apsiriboti pajūrio juostos ribų nustatymą pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiuoju planu (žemyninėje dalyje) atsisakant perteklinio pajūrio juostos ribų plano (schemos) rengimo. Užtikrinta griežtesnė statinių statybos kontrolė pajūrio juostoje nurodant visas Statybos įstatyme nustatytas statybos rūšis, taip pat ir pastatų atnaujinimo bei statinių paskirties keitimo sąlygas. Taip pat įstatymas papildytas apribojant ūkinę veiklą draudimu važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis pajūrio juostos paplūdimiu, kopagūbriu (kopomis) ir povandeniniu krantu, kartu numatant išskirtines veiklas, kurioms šis draudimas negaliotų ir privažiavimo kelius, kuriais asmenys galėtų nustatyta tvarka privažiuoti prie jūros kranto.

6. 2015 m. gruodžio 22 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 6, 11, 14, 20, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymą. Įstatyme įtvirtinta integruotos į pastatą saulės elektrinės sąvoka suteikiant aiškumo tiek gamintojams, tiek integruotumo reikalavimus ir faktą nustatančioms institucijoms. Taip pat bus kontroliuojama tokio technologinio tipo elektrinių įrengimo priežiūra ir užtikrintas mažiausios finansinės naštos generavimo vartotojams principas. Įstatyme įtvirtinta atsakinga institucija, kuri nuspręstų dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo bei gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektros energijos gamybos pajėgumų rezervavimą iki skatinimo laikotarpio pradžios, neliko teisės aktų neapibrėžtumo dėl elektros energijos supirkimo elektrinės bandymo laikotarpiu.

7. 2015 m. gruodžio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo Nr. XII-864 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo patobulinamas teisinis reguliavimas, įdiegiant papildomos nepagrįstos administracinės naštos nesukuriančią efektyvią ir veiksmingą užstato už pakuotes ir pakuočių atliekas skyrimo paramai sistemą. Įstatymu patikslinta išimtis, kuomet vienkartinė pakuotė gali būti neįtraukiama į užstato sistemą, t. y. nustatoma, kad užstatas neimamas už pakuotes, kurių atliekų priėmimas iš vartotojų dėl techninių priežasčių yra negalimas. Taip pat aiškiau apibrėžta kokioms plastikinėms vienkartinėms pakuotėms yra taikoma užstato sistema, t. y. nurodyta, kad užstatas taikomas vienkartinėms PET (polietileno tereftalato) pakuotėms.

3. 2. Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 13 pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateikė išvadas šiais klausimais:

1. Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo“ projektas.

2. Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimo dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu ratifikavimo“ projektas.

3. Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo nustatomi energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo pagrindai ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES Nr. COM/2015/341.

4. Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Nr. COM/2015/337.

5. KOMISIJOS KOMUNIKATAS Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus" COM/2015/610.

6. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas Nr. COM/2015/614.

7. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų Nr. COM/2015/593.

8. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų Nr. COM/2015/594.

9. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų Nr. COM/2015/595.

10. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų Nr. COM/2015/596.

11. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2015 m. energetikos sąjungos būklė“ Nr. COM/2015/572.

12. Komisijos komunikatas „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ Nr. COM/2015/639.

3.3. Posėdžiai ir klausymai

2015 m. rudens sesijoje surengta 16 Komiteto posėdžių ir 2 klausymai.

2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. spalio 21 d. įvyko klausymai dėl Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14(1), 15, 18, 18(1), 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38(1), 39, 40, 41, 42, 43(1), 45, 47, 49, 52, 54(1), 54(2), 54(3), 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3485) kartu su jį lydinčiais įstatymų projektais ir Statybos įstatymo Nr. I-1240 10, 15, 18¹ ir 29 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto.

3. 4. Parlamentinė kontrolė

Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su aplinkosaugos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

Komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Geologijos tarnybos, Generalinės urėdijos, Saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, savivaldybių ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai. Jie Komitetą informuodavo apie priimamus ar ruošiamus priimti sprendimus, teikė pasiūlymus, atsakė į posėdžių dalyvių klausimus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 16 parlamentinės kontrolės klausimų. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

2015 m. rugsėjo 23 d. Komiteto posėdyje svarstyta dėl teisės aktų, reglamentuojančių biodujų (biometano) gamybos, vartojimo ir skatinimo Lietuvoje, įgyvendinimo. Po svarstymo nutarta pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei dar kartą išnagrinėti galimybę skatinti biodujų (biometano) gamybą ir tiekimą gamtinių dujų tinklais. Gamtinių dujų ir Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymai skirtingai reglamentuoja biometano skatinimo tvarką, todėl būtina nedelsiant suvienodinti šių įstatymų nuostatas ir parengti reikalingus įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų projektus.

Tą pačią dieną svarstyta ir dėl atliekų deginimo jėgainių projektų. Po svarstymo nuspręsta pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti energetikos ekspertų pateiktus skaičiavimus dėl galimo susidarančių degintinų atliekų Lietuvoje kiekio ir spręsti dėl planuojamų Vilniaus, Kauno kogeneracinių jėgainių galių ir dar kartą išnagrinėti Akmenės cemento gamyklos galimybes utilizuoti atliekas.

2015 m. rugsėjo 30 d. Komiteto posėdyje svarstyta dėl bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatytų privalomųjų 5 procentų atsiskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką finansavimo panaudojimo. Iškalusius informaciją nuspręsta Siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dalį nepanaudotų ankstesniais metais lėšų likučio, surinktų iš miškų valdytojų ir kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, skirti privačių miškų savininkų kelių priežiūrai ir taisymui.

2015 m. rugsėjo 30 d. svarstyta ir dėl Aplinkos ministerijos darbuotojų užsienio komandiruočių. Išnagrinėjus turimą informaciją nuspręsta siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai komandiruotėms skiriamas lėšas naudoti taupiai ir racionaliai ir, išanalizavus komandiruočių poreikį ir naudą, siekti, kad lėšos komandiruotėms 2016 metais būtų planuojamos atsakingai, atsižvelgiant į prioritetines sritis.

2015 m. spalio 21 d. Komiteto posėdyje svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas dėl atliekų deginimo „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje elektrinėje. Komitetas pavedė Aplinkos ministerijai iki 2015 metų gruodžio 22 dienos parengti reikalingus teisės aktų pakeitimus, įtvirtinančius efektyvią atliekų vežimo ir tvarkymo kontrolės sistemą.

2015 m. lapkričio 4 d. svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų. Išklausius specialistų ir kitų suinteresuotų asmenų nuomones, nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei papildyti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, numatant, kad už lifto naudojimą ir priežiūrą, jeigu namo pirmojo ar antrojo aukšto patalpų savininkai (naudotojai), patekdami į savo patalpas, liftu nesinaudoja ir kad už išorės (fasado) konstrukcijų (balkonų, lodžijų ir terasų) atnaujinimą patalpų, kurios neturi balkonų, lodžijų ar terasų, savininkams mokestis neskaičiuojamas.2m. gruodžio 2 d. svarstyta, o gruodžio 9 d. priimtas sprendimas klausimu dėl Sodininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo. Komitetas nusprendė Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1. Pakeisti ar pripažinti netekusiu galios 2015 m. liepos 1 d. Nr. 725 nutarimą „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas“.

2. Pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1425 pakeitimus tarpusavyje suderinus 2 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įstatymo įgyvendinimo.

Taip pat gruodžio 2 d. svarstyta dėl Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos Europos reikalų komiteto pateikto „žaliosios kortelės“ pasiūlymo dėl įmonių socialinės atsakomybės. Išklausius informaciją nuspręsta pritarti Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos Europos reikalų komiteto pateiktam „žaliosios kortelės“ pasiūlymui dėl įmonių socialinės atsakomybės ir jame pateiktai rekomendacijai Europos Komisijai įvertinti įmonių socialinės atsakomybės klausimą, parengiant naują teisės akto pasiūlymą.

2015 m. gruodžio 9 d. apsvarstęs parlamentinės kontrolės klausimą dėl Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų reorganizacijos, nutarė atsižvelgiant į posėdžio metu išsakytus trūkumus ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų (LAAIF ) fondo struktūrinės reformos metu padarytas esmines klaidas, siūlyti Aplinkos ministerijai nedelsiant stabdyti LAAIF direktoriaus pradėtus vykdyti LAAIF struktūrinius pertvarkymus, pakartotinai įvertinti naujai įsigaliosiančios struktūros efektyvumą ir atlikti reikalingus struktūros pakeitimus.

3.5. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo 322 laiškus, raštus ir kitus dokumentus susijusiais su Komiteto veikla klausimais.

Kaip įprasta, daug dėmesio buvo skirta laiškų ir raštų nagrinėjimui, tad sesijos metu svarstyta daug parlamentinės kontrolės klausimų, iš anksto nenumatytų Komiteto darbo plane, o iškilusių nagrinėjant gautus pareiškimus bei skundus.

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas išsiuntė 84 raštus ir atsakymus į paklausimus.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu arba elektroniniu paštu.

3.7. Tarptautiniai ryšiai

2015 m. rugsėjo 24 d. Komiteto narys Linas Balsys dalyvavo Parlamentinio mokslinių ir technologinių sprendimų vertinimo biuro kartu su Europos parlamentiniu technologijų vertinimo įstaigų tinklu (EPTA) organizuotame seminare Paryžiaus Nacionalinėje Asamblėjoje.

2015 m. lapkričio 12 - 13 d. Komiteto narys Linas Balsys Rostoke (Vokietijos Federacinė Respublika) dalyvavo pirmajame naujai įkurtos Baltijos jūros parlamentinės konferencijos darbo grupės posėdyje dėl tvaraus turizmo.

2015 m. gruodžio 5-8 dienomis kartu su vyriausybine delegacija Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas dalyvavo Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos šalių konferencijos (COP 21) aukšto lygio susitikime ir Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos ir Senato kartu su Tarpparlamentine sąjunga organizuojamame parlamentarų susitikime.

2015 m. spalio 23 d. Komitetas priėmė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių delegaciją, kurią supažindino su Komiteto veikla.

Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas

	2015 m.
	2014 m.
	2013 m.