Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados 10

Posėdžiai ir klausymai 11

Parlamentinė kontrolė 11-14

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas 15

Renginiai 15

Tarptautiniai ryšiai 16

BENDROJI INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.0	Seimo pavedimai komitetui Kaip pagrindiniam komitetui Kaip papildomam komitetui	52 44 21
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados	6
1.3.	Komiteto iniciatyva pateiktos išvados (ES)	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	-
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	28
2.2.	Klausymai	1
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	22
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	499
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	252
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	1
5.2.	Kiti renginiai	-
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	1
6.2.	Priimta delegacijų	-

Komiteto sudėtis

2016 m. Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Paulius Saudargas, Komiteto nariai Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė, patarėjas Romualdas Varslauskas ir padėjėja Vida Katinaitė.

AKTUALIAUSI DARBAI

Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Aplinkos apsaugos komitetas

1. 2016 m. balandžio 7 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-4095). Šiuo įstatymu patikslinta, kada savivaldybės teritorija turi būti pripažinta viešąja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija, nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. Į savivaldybės viešąją geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, kuri atitinka nors vieną įstatyme išvardintą kriterijų (iki šiol turėjo atitikti visus kriterijus).

2. 2016 m. balandžio 14 d. Seimas priėmė paketą įstatymų: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 19¹, 19², 31, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 23¹, 23², 23³ straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymą (projektas Nr. XIIP-2702), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2703), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 39⁵, 39⁶, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2704), Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2705), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 20 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2706), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 4, 20, 34¹⁸ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2707), Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2708), Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 13, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2709), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 6, 8, 9, 16, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2710), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2711), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 7, 10, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2712), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (projektas Nr. XIIP-2713), Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 4, 12, 13, 14, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymą (projektas Nr. XIIP-2714) ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 1, 2, 3, 14 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-3810). Įstatymai pakeisti siekiant nustatyti teisinius pagrindus juridinių asmenų atsakomybės taikymui aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje, nustatant ekonominių sankcijų (baudų) taikymo mechanizmą. Pagrindinis priimtų pakeitimų tikslas - sumažinti juridinių asmenų daromų pažeidimų (t.y. pažeidimų, kuriuos padaro juridinio asmens vardu veikiantys asmenys) skaičių, užtikrinti efektyvių, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymą juridiniams asmenims.

3. 2016 m. gegužės 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-3698). Įstatyme nustatyta, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams yra prilyginami iki Įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2014 m. sausio 1 d.) parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, įgyvendinantys valstybei svarbius projektus. Taip pat aiškiai nustatoma, kad projektui, kuris pripažįstamas valstybei svarbiu projektu po 2014 m. sausio 1 d., įgyvendinti rengiami teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų iki 2014 m. sausio 1 d., nuo valstybei svarbaus projekto statuso šiam projektui suteikimo momento taip pat yra laikomi valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentais. Pažymėtina, kad iki Įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, įgyvendinę projektą, tuo metu dar neturėjusį valstybei svarbaus projekto statuso, negalėjo būti rengiami pagal Įstatymu nustatytą valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo reglamentavimą iki pat valstybei svarbaus projekto statuso atitinkamam projektui pripažinimo. Pripažinus projektą valstybei svarbiu, iki tol pradėtų teritorijų planavimo procedūrų nutraukimas ir teritorijų planavimo dokumento pradėjimas rengti iš naujo pagal specifinę valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo tvarką tam tikrais atvejais būtų neracionalus ir nesuderinamas su ekonomiškumo ir operatyvumo principais, kurie ypatingai aktualūs valstybei svarbių projektų įgyvendinimo atveju. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu numatoma, kad aukščiau minėti teritorijų planavimo dokumentai, kurie Įstatymo įsigaliojimo metu dar neturėjo valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų statuso, planavimo organizatoriaus pasirinkimu gali būti baigiami rengti, derinami, viešai skelbiami ir tikrinami pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusius teisės aktus, o tvirtinami Vyriausybės pagal Įstatymu pakeisto Teritorijų planavimo įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytą tvarką, arba pradedami rengti iš naujo pagal minėtame skirsnyje nustatytą valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką.

4. 2016 m. gegužės 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 321(,) 32(2), 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32(3) straipsniu įstatymą (projektas Nr. XIIP-3901). Įstatymas parengtas reaguojant į Europos Komisijos pastabas. Įstatyme sąvoka „ūkinė veikla“ išplečiama, kad atitiktų Direktyvos sąvoką, kuri apima bet kokią veiklą, vykdomą kaip ūkinę, verslą arba įmonę, nepriklausomai nuo to, ar ji yra privati, viešoji, siekianti ar nesiekianti pelno. Tačiau įstatymo straipsniuose, kuriuose yra aktualus būtent galimas poveikis aplinkai – pvz. poveikio aplinkai vertinimo procedūra (pačioje sąvokoje nurodytas šis kriterijus), projektavimas, taršos leidimai, išlieka sąvoka Ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai. Taip pat suformuluota sąvoka „neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė“ (pakankama (reali) tikimybė, kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai“. Aplinkos apsaugos įstatyme apibrėžiant sąvoką „neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė“ kartu tikslinamas ir įstatymo tekstas, susijęs su šios sąvokos vartojimu, papildytas „žalos aplinkai“ apibrėžimas. Numatyta savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos pareiga iš veiklos subjekto, padariusio žalą aplinkai arba sukėlusio neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, susigrąžinti išlaidas, patirtas dėl žalos aplinkai prevencijos ir (ar) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo. Taip pat nustatyti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo kriterijai. Kriterijai perkelti iš Direktyvos ir yra aktualūs taikant žalos aplinkai prevencijos priemones.

5. 2016 m. birželio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82 straipsniu įstatymą (projektas Nr. XIIP-4061). Šis įstatymas priimtas įgyvendinant2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/720 kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (OL 2015 L 115.p. 11). Tikslas ‑ užtikrinti, kad būtų mažinamas sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių kiekis ir racionaliai naudojami ištekliai, kad reikalingi plastikiniai pirkinių maišeliai nebūtų išmetami kaip atliekos ir vartotojai būtų informuojami apie tinkamą atliekų sutvarkymą bei keistų vartojimo įpročius. Įsigaliojus šiam įstatymui bus draudžiama prekių pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Draudimas būtų netaikomas labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kadangi dėl plataus pritaikymo labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai naudojami kaip pirminė pakuotė nefasuotiems maisto produktams ir yra būtini higienos tikslais, taip pat jų naudojimas padeda išvengti maisto švaistymo.

6. 2016 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymą Nr. I-1240 (nauja redakcija). Į naują redakciją apjungti Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymų projektai Nr. XIIP-3485, Nr. XIIP-3483 ir Nr. XIIP-4202.

Naujos redakcijos įstatyme aiškiau apibrėžtos kai kurios Statybos įstatymo sąvokos, patikslintos statytojo (užsakovo), rangovo ir ekspertizės rangovo teisės, pareigos ir atsakomybė už vykdomus statybos darbus, statinio projekto rengimo ir prisijungimo sąlygų išdavimo kai kuriuos aspektus, sumažinta administracinė našta verslui, supaprastinant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras ir sumažinant derinančių institucijų skaičių, sutrupinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai, ir, siekiant pagerinti projektų ir darbų atlikimo kokybę, numatyta supaprastinta atestavimo procedūra neypatingų statinio projektavimo ir statybos atveju, suderinta statinio statybos užbaigimo tvarka, nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarka, statinio nugriovimo ir išardymo tvarka, statinio garantinio termino nustatymo tvarka su nuo 2014 m. įsigaliojusiu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, aiškiau išdėstyti statybos techninės priežiūros privalomumo atvejai, numatyta statytojo, statančio statinį ūkio būdu atsakomybė, užtikrinti atliekamų statybos darbų kokybiniai reikalavimai, patikslinti draudimo, statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijų rengimo privalomumo atvejai. Užtikrinant atsakomybės neišvengiamumą ir operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą numatyta visų be išimties asmenų, vykdžiusių savavališkos statybos darbus, atsakomybė.

7. Kartu su Statybos įstatymu priimtas ir Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektai XIIP-3484 ir Nr. XIIP-3488), kuriuo aiškiau ir tiksliau reglamentuojama architektų atestavimo ir architektų teisės pripažinimo tvarka.

8. 2016 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 8, 18, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymą (projektas Nr. XIIP-3481). Įstatymu patobulintas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, , nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbų projektavimu ir atlikimu, atestavimu, o nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo, nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos srityse veikiantiems ūkio subjektams keliamų reikalavimų sistema padaryta aiškesnė, skaidresnė, o atestavimo procesas efektyvesnis ir patogesnis atestuojamiems subjektams.

9. 2016 m. birželio 30 d. Seimas priėmė ir Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-3482), kuriame patikslinti klausimai, susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu.

10. 2016 m. birželio 30 d. priimtas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIIP-4203), kuriuo užtikrinamas savalaikis Statybos inspekcijos privalomųjų nurodymų vykdymas. Siekiant šio tikslo, nustatyta, kad privalomų nurodymų nevykdymo atvejais, jie būtų perduoti antstoliui vykdyti priverstinai. Įstatymo pakeitimais taip pat bus užkertamas kelias statiniams, kurių sukūrimo teisėtumo klausimas nėra išspręstas, patekimui į civilinę apyvartą ir dėl to galimam didelės žalos tretiesiems asmenims atsiradimui.

11. 2016 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 10 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-4231). Priimtame įstatyme importuotojams sudaryta galimybė pavesti kitai organizacijai kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, jeigu pirmoji negali vykdyti šių pareigų, nustatant, kad gamintojai ir importuotojai, pavedę vykdyti savo pareigas vienai organizacijai, negali pavesti savo pareigų vykdymo kitai organizacijai einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu (išskyrus atvejus, kai organizacijai išduota licencija yra panaikinama). Tokiu būdu sudarytos sąlygos gamintojams ir importuotojams nepertraukiamai ir veiksmingai tvarkyti atliekas taip pat ir tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių organizacija netenka licencijos.

12. 2016 m. rugsėjo 27 d. priimtas įstatymų paketas: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 39⁵, 39⁶, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4161), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (projektas Nr. XIIP-4162), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4163), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4164), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4165) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 27 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4167). Įstatymų pakeitimai padaryti siekiant suderinti įstatymus su įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis.

13. 2016 m. rugsėjo 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4347), kuriuo papildyta Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų sąrašas nauja įplaukų rūšimi, –didesnio tarifo mokesčiu už nuslėptą sąvartyne šalinamų atliekų kiekį.

14. 2016 m. lapkričio 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3, 4, 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (projektas Nr. XIIP-4374). Įstatymo pagrindinis tikslas – teisiškai įtvirtinti visų atestuotų architektų priklausymą savivalda besirūpinančiai asociacijai – Rūmams, kas leistų tinkamai ir kokybiškai įgyvendinti atestuotų architektų veiklos koordinavimą ir kontrolę bei rūpintis kitais profesinei savivaldai svarbiais klausimais. Taip pat aiškiai nustatytos Architektų profesinio atestavimo komisijos funkcijos ir sudėtis bei darbo tvarka.

Įsigaliojus įstatymui bus pašalinti tokie trūkumai kaip architektų profesinės savivaldos neefektyvumas architektūros kokybės užtikrinimo srityje ir neaiški bei ribota architektų profesijos savivaldą įgyvendinančių subjektų įgaliojimų apimtis (pvz., negalimumas kontroliuoti ir užtikrinti tinkamą Architektų profesinės etikos kodekso laikymąsi, kt.).

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 6 pasiūlymus priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateikė išvadas šiais klausimais:

1. Komisijos komunikatas „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ Nr. COM/2015/639.

2. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 Nr. COM/2016/39.

3. Europos Komisijos 2016 m. vasario 26 d. paskelbta "Šalies ataskaita. Lietuva 2016 m. Nr. SWD/2016/83.

4. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES šildymo ir vėsinimo strategija Nr. COM/2016/51.

5. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo, Nr. COM/2016/479.

6. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo, Nr. COM/2016/482.

Posėdžiai ir klausymai

2016 m. surengta 28 Komiteto posėdžiai ir 2 klausymai.

2016 m. gegužės 4 d. Aplinkos apsaugos komitete vyko Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32¹ straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3923) klausymai ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3924) klausymai.

Parlamentinė kontrolė

Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su aplinkosaugos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

Komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Generalinės miškų urėdijos, Saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, savivaldybių ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai. Jie Komitetą informuodavo apie priimamus ar ruošiamus priimti sprendimus, teikė pasiūlymus, atsakė į posėdžių dalyvių klausimus.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 22 parlamentinės kontrolės klausimus. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

2016 m. balandžio 6 d. Komiteto posėdyje svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas dėl valstybinio audito ataskaitos „Asbesto turinčių gaminių šalinimas“ Nutarta pritarti Valstybinio audito ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms ir pasiūlyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai imtis iniciatyvos nustatyti asbesto turinčių gaminių šalinimo tikslus, numatyti šių gaminių šalinimo priemones ir finansavimo šaltinius.

Tą pačią dieną svarstyta ir dėl problemų įgyvendinant pakuočių užstato sistemą. Nutarta pasiūlyti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai parengti rekomendacijas kaimo parduotuvėms dėl užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių priėmimo nepažeidžiant higienos reikalavimų.

2016 m. balandžio 20 d. Komitetas, apsvarstęs parlamentinės kontrolės klausimą dėl pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbų programos įgyvendinimo, pasiūlė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai:

1) vykdant atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir išaiškėjus netikslumams tarp patvirtinto investicijų plano ir parengto techninio – darbo projekto, koreguoti investicijų planą pagal techninio – darbo projekto duomenis;

2) informuoti pastatų atnaujinimą (modernizavimą) įgyvendinančias institucijas ir dalyvius, kad daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) galutinės kainos nustatymo pagrindas yra techninio - darbo projekto pateikti duomenys ir Centrinės Perkančiosios Organizacijos kataloge ir/ar informacinėje sistemoje laimėjusio Tiekėjo atitinkamai pateiktų įkainių sandauga;

3) papildomai ir detaliai informuoti Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą apie parengtus investicinius planus, atsakant į klausimus, kodėl klaidingai parengti planai yra patvirtinti;

4) apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Aplinkos apsaugos komitetą.

2016 m. gegužės 11 d. Komitetas, apsvarstęs klausimą dėl situacijos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose nutarė:

1. Prašyti:

1.1. Vilniaus miesto savivaldybės pasitvirtinti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų apsaugos reglamentus iki š.m. rugsėjo 1 d.;

1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įvertinti bendrojo plano sprendinių pagrįstumą;

1.3. Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sudaryti komisiją atsakingų pareigūnų veiksmams ištirti bei įvertinti.

2. Siūlyti:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms, ginant viešąjį interesą, skubiai kreiptis į teisėsaugos institucijas, kai akivaizdžiai pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai (statybos šlaituose, greta jų, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, kt.), taip pat dėl užfiksuotų pažeidimų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose likvidavimo pagal Aplinkos ministerijos sudarytos komisijos išvadas. Užtikrinti, kad būtų likviduoti statiniai, pastatyti valstybinėje žemėje, kai jie nereikalingi visuomenės poreikiams;

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pavaldžioms institucijoms užtikrinti (imtis priemonių), kad valstybinė žemė būtų išimtinai naudojama gamtos apsaugos tikslais ir/ar visuomenės poreikiams, t. y. įpareigoti žemės savininkus, naudotojus, nuomotojus likviduoti kultūrinius žolynus ir gėlynus, mažosios architektūros elementus: atramines ir kitokias tvoreles, atitvaras, skulptūras, kt., laiptus, kitus elementus, įrengtus valstybinėje žemėje. Užtikrinti, kad privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai būtų aiškiai atriboti natūroje. Esant reikalui kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeidimų pašalinimo;

2.3. Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM nutraukti žemės nuomos sutartis tais atvejais, kai žemė naudojama ne pagal paskirtį;

2.4. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai imtis veiksmų atkuriant pažeistus gamtos elementus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų draustiniuose;

2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai užtikrinti efektyvią ir griežtą tvorų, užtvarų atitikimo teisės aktų reikalavimams saugomose teritorijose kontrolę;

2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti klausimą dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos steigėjo funkcijos perdavimo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos kompetencijai.

2016 m. birželio 29 d. jau ne pirmą kartą Komitete svarstoma situacija Kėdainių rajone, dėl aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo. Pristačius situaciją Kėdainių rajone ir įvertinus UAB „Sistem“ Josvainių padalinio sisteminius pažeidimus, nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai įpareigoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą užtikrinti nepertraukiamą situacijos Kėdainių rajone monitoringą ir įpareigoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą pateikti realų veiksmų planą kilusiai problemai spręsti.

2016 m. rugsėjo 14d. Komiteto posėdyje svarstyta dėl Kauno RATC komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įmonės veiklos, kurios pasėkoje aplinkinių gyvenviečių gyventojams kyla didelių problemų dėl oro taršos. Išnagrinėjus situaciją, pasiūlyta Aplinkos ministerijai sudaryti iš aplinkosaugos specialistų bei Kauno rajono Karmėlavos bendruomenės atstovų darbo grupę, kuri įvertintų padėtį dėl oro kokybės, taikomų poveikio priemonių veiksmingumo ir pateiktų pasiūlymus dėl efektyvesnių problemos šalinimo būdų.

2016 m. rugsėjo 28 d. svarstyta dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2016 m. sąmatos pakeitimo. Po svarstymo konstatuota, kad 2009 metais priimto Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad Klimato kaitos specialiosios programos (toliau - KKSP) lėšos privalomai naudojamos energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo (pastatų modernizavimo) projektams – ne mažiau kaip 40 procentų, bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti– ne mažiau kaip 40 procentų. To paties straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad metines KKSP lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, apsvarstytas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad, teikdama Seimo Aplinkos apsaugos komitetui apsvarstyti programos sąmatas, Aplinkos ministerija nuolat siūlo mažinti finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių projektams skatinti. 2016 metais vietoj privalomų skirti 40 proc. programos lėšų siūloma skirti tik apie 3 proc. lėšų, visas kitas lėšas skiriant daugiabučių modernizavimo projektams. Šis siūlymas ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bet ir tarptautiniams bei nacionaliniams Lietuvos įsipareigojimams didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą, kuris yra efektyvi priemonė mažinti klimato kaitą. Mažinant atsinaujinančios energetikos priemonių finansavimą visuomeninės paskirties pastatuose tuo pačiu didinama privačios nuosavybės (butai renovuojamuose namuose), o ne valstybės ir savivaldybių turto vertė, dėl to reikės ir toliau skirti ženklius biudžeto asignavimus šių įstaigų (mokyklos, darželiai, ligoninės, policijos tarnybos ir kt.) išlaikymui. Atkreiptas dėmesys į įstatyme numatytų procedūrų nesilaikymą, kai Seimui teikiami svarstyti Vyriausybės institucijų jau priimti sprendimai (Aplinkos ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. D1-509). Komitetas nutarė:

1. Nepritarti Aplinkos ministerijos teikiamam Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2016 m. sąmatos pakeitimo projektui.

2. Siūlyti Aplinkos ministrui persvarstyti ir pakeisti 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-509 patvirtintas lėšų naudojimo proporcijas, numatant visas įstatymiškai numatytas lėšas atsinaujinančių išteklių energetikos projektams.2015 m. spalio 21 d. Komiteto posėdyje svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas dėl atliekų deginimo „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje elektrinėje. Komitetas pavedė Aplinkos ministerijai iki 2015 metų gruodžio 22 dienos parengti reikalingus teisės aktų pakeitimus, įtvirtinančius efektyvią atliekų vežimo ir tvarkymo kontrolės sistemą.

2016 m. lapkričio 2 d. svarstyta Valstybinio audito ataskaita „Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos įgyvendinimas“. Išklausius ataskaitą, Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigotos tinkamai ir laiku įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje „Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos įgyvendinimas“ teikiamas rekomendacijas.

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo 499 laiškus, raštus ir kitus dokumentus susijusiais su Komiteto veikla klausimais.

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas išsiuntė 252 raštus ir atsakymus į paklausimus. Atsakyta į 109 Seimo vidinius raštus.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu, elektroniniu paštu arba jie buvo pakviesti į komitetą.

Renginiai

2016 m. gegužės 4 d. Komitetas surengė diskusiją „Žiedinė ekonomika – švari aplinka ir konkurencingumas“.

Europos Komisijos parengtą teisės aktų rinkinį, skirtą žiedinei ekonomikai, diskusijos dalyviams pristatė Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktorius Žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas. Rinkinio, susidedančio iš Komisijos komunikato ir 6 direktyvų projektų svarstymas Europos institucijose ir valstybėse narėse vyksta gana intensyviai ir jau beveik įpusėjo, todėl politikams kartu su valstybės institucijų ir visuomenės atstovais buvo labai naudinga dar kartą padiskutuoti apie žiedinę ekonomiką, nes būtent Seimas turės perkelti į nacionalinius teisės aktus visas ES derybininkų sutartas nuostatas.

Žiedinės ekonomikos strategija gali užtikrinti sąlygas šalių ekonomikos augimui nedidindama taršos ir nenaudodama senkančių išteklių. Pagal šią strategiją visi nauji į rinką išleidžiami gaminiai turėtų būti ilgaamžiai, nesunkiai pataisomi, gaminami iš perdirbimui tinkamų medžiagų. Jau projektavimo stadijoje turi būti numatytos būtent tokios naujų produktų savybės.

Pranešimą apie Lietuvos Vyriausybės poziciją ir Lietuvos atliekų sektoriaus, labiausiai susijusio su nagrinėjamais klausimais, problemas ir iššūkius perskaitė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Lietuvos Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas kalbėjo apie Lietuvos regionų specifiką, palygino Lietuvos situaciją su kitų šalių rodikliais, taip pat sulaukė klausimų apie galimus atliekų tvarkymo kainodaros pasikeitimus skirtingose savivaldybėse.

Tarptautiniai ryšiai

2016 m. balandžio 3–5 d. Aplinkos apsaugos komiteto narys Darius Ulickas dalyvavo Nyderlandų pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginyje energetikos, inovacijų ir „žiedinės ekonomikos“ tema.

2016 m. birželio 6-10 dienomis Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas dalyvavo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos 8-ojoje konferencijoje „Aplinka Europai“.

2016 m. spalio 7-9 dienomis komiteto narė Aurelija Stancikienė dalyvavo šešioliktame tarpparlamentiniame posėdyje, skirtame atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo klausimams aptarti, kuris vyko Danijos Parlamente. Tarpparlamentiniame posėdyje buvo aptarti komiteto kompetencijai priskirti klimato kaitos, energijos efektyvumo pastatuose, atsinaujinančių energijos išteklių teisinio reguliavimo, regioninio bendradarbiavimo šiose srityse parlamentinės dimensijos ir kiti klausimai.

Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas

	2015 m.
	2014 m.
	2013 m.