Seimo Aplinkos apsaugos komiteto
narių susitikime su Europos Komisijos nare, atsakinga už klimato politiką, Kone
Hedegard (Connie Hedegaard) buvo aptarti Europos Sąjungos (ES) klimato
politikos prioritetai ir kiti aktualūs aplinkosaugos klausimai.
Europos Komisijos narė aptarė
vieną aktualiausių šiuo metu Seime svarstomų klausimų – skalūnų dujų gavybos
teisinį reglamentavimą. Ji pabrėžė, kad kiekviena ES valstybė narė gali pati
spręsti, kokius energijos šaltinius – iškastinį ar branduolinį kurą, skalūnų
dujas ar atsinaujinančius energijos išteklius – naudoti. Skalūnų dujos, jos
teigimu, būtų geresnis pasirinkimas negu iškastinė anglis, tačiau gerokai blogesnis
negu atsinaujinantys energijos ištekliai ar energijos efektyvumo didinimas. Lietuva
čia turi didžiulį potencialą. Pagrindinė kliūtis plėtoti skalūnų pramonę yra
didelis gyventojų tankis Europos šalyse. Be to, ekspertai yra informavę Europos
Komisiją, kad skalūnų dujos niekada Europoje nekainuos taip pigiai kaip
Jungtinėse Valstijose. K. Hedegard priminė, kad Europos Komisija dar šiais
metais ketina parengti teisės aktą, kuriame būtų išdėstyti pagrindiniai
reikalavimai (tarp jų ir aplinkosauginiai), kuriuos turės atitikti potencialūs
investuotojai, prieš priimdami savo sprendimus. Tiek K. Hedegard, tiek
Komisijos narys, atsakingas už aplinką, Janezas Potočnikas (Janez Potočnik) yra
už privalomus įpareigojimus valstybėms narėms laikytis aukštų aplinkosaugos
reikalavimų išgaunant skalūnus.
Į Aplinkos apsaugos komiteto
narių klausimą dėl galimo subsidijų atsinaujinančiai energetikai suvienodinimo
ES lygiu, Komisijos narė atsakė, kad šis pasiūlymas taip pat jau svarstomas ES
institucijose, bet konkretūs sprendimai bus padaryti po 2020 metų, nes reikia
atsižvelgti ir įvertinti kai kurių šalių pasiektą pažangą šioje srityje. Dėl
atominės energetikos Komisijos narė sakė, kad tai taip pat šalių apsisprendimo
reikalas, tačiau tokia valstybė kaip Danija, kuriai ji atstovauja, niekada
nestatytų atominės elektrinės. Tačiau Danija, priešingai negu kai kurios kitos
aukštų aplinkos apsaugos standartų besilaikančios ES valstybės narės, degina
atliekas, žinoma, jas prieš tai surūšiuoja ir pagal galimybes perdirba.
Danijoje nėra nė vieno komunalinių atliekų sąvartyno.
Komisijos narė kalbėjo ir apie
vieną svarbiausių klimato politikos instrumentų ES – apyvartinių taršos leidimų
(ATL) sistemą ir jos perspektyvas. Pasak K. Hedegard, iki šiol pasaulyje nėra
išrasta geresnio klimato politikos instrumento. Europos Parlamentas prieš mėnesį
balsavo prieš Europos Komisijos pasiūlymą „išimti“ iš ATL sistemos 900 milijonų
leidimų ir grąžinti juos į sistemą atgal pasibaigus ekonomikos krizei. Tačiau
dabar EP Aplinkos komitetas jau svarsto kompromisinį pasiūlymą, už kurį bus
balsuojama kitą mėnesį, ir šis sprendimas bus priimtas jau Lietuvai
pirmininkaujant ES Tarybai. Komisarė išreiškė viltį, kad EK sulauks Lietuvos
vyriausybės ir parlamento palaikymo šiuo klausimu.
K. Hedegard informavo Komiteto
narius apie projektą „Tau patinkantis pasaulis. Tavo mėgstamas klimatas“, dėl
kurio ji šiomis dienomis vieši Vilniuje, ir jį, prieš atvykdama į Seimą, aptarė
susitikime su visuomene.
Aplinkos apsaugos komiteto
pirmininkas Algimantas Salamakinas pakvietė K. Hedegard į lapkričio mėnesį
vyksiantį Aplinkos apsaugos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų
susitikimą „Makroregionines strategijos. Jų plėtrą ir perspektyvos“ ir jame
perskaityti pranešimą. Šis susitikimas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES
Tarybai parlamentinio matmens renginių.
Daugiau informacijos:
Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES)
Rasa Matusevičiūtė (tel. (8 5) 239 6190, el. p. [email protected])
