Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016-04-10
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4076 rengimą paskatinusios priežastys:
Projektu siekiama:
Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas, o jei žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas.
Priėmus siūlomą projektą, būtų užtikrinta, kad šernų populiacijos gausa būtų reguliuojama tinkamai, sudarytos tinkamos sąlygos afrikinio kiaulių maro plitimui kontroliuoti, darbai būtų vykdomi saugiai. Be to, šių darbų organizavimas ir vykdymas nekeltų rūpesčių žemės sklypų savininkams, kurie uždraudė medžioti šiuose sklypuose.
Projekto tikslai ir uždaviniai:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies dabar veikiančiomis nuostatomis, jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamų ligų pavojus ir privalomi nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas LR aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Siekiant sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą, žemės sklypo savininkas, kuriame jis uždraudė medžioti, gavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio privalomąjį nurodymą reguliuoti šernų populiacijos gausą žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento išvadą dėl šernų populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo minėtame sklype, organizuoja šernų populiacijos gausos reguliavimą. Šių darbų vykdymas susijęs ne tik su Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, bet ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, nuostatų laikymusi. Be to, atliekant šernų populiacijos gausos reguliavimo darbus, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (nustatyta tvarka įsirengti sumedžiotų žvėrių pirminio apdorojimo aikšteles, šernų atliekas sudėti į gyvūnų atliekų duobes, kurios, jas pripildžius iki 1,5 m iki žemės paviršiaus, turi būti užkastos ir kt.).
Žemės sklypai, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti, dažniausiai yra nedideli, vos vieno ar kelių hektarų. Todėl organizuoti juose saugią medžioklę, laikantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytų saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, neįmanoma.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatomis, minimalus medžioklės plotų vieneto dydis yra 1000 ha.
Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. B1-132 „Dėl privalomojo nurodymo vykdyti šernų populiacijos reguliavimą“ 1 punkto nuostatomis, privalomasis nurodymas vykdyti šernų populiacijos reguliavimą išduodamas tik gavus žemės sklypo, kurio savininkas uždraudė jame medžioti, laisvos formos prašymą dėl minėto nurodymo išdavimo. Tai papildoma našta žemės sklypo savininkui, uždraudusiam medžioti jo žemėje, ypač atsižvelgus į tai, kad nemaža dalis tokių žemės savininkų yra garbaus amžiaus, gal būt gyvena kitoje vietoje, nei yra žemės sklypas, arba net nežino, kad jiems numatyta pareiga reguliuoti šernų populiacijos gausą.
Be to, nemaža dalis žemės sklypų savininkų, uždraudusių medžioti savo žemėje, nėra medžiotojai. Todėl ant jų pečių gula rūpestis organizuoti veiklą, kurios jie visiškai nežino. O kai kuriais atvejais tokia veikla jiems gal būt net ir nepriimtina.
Tuo tarpu medžiotojai, kurie tokią veiklą medžioklės plotuose vykdo nuolat, ją išmano, žino teisės aktų reikalavimus, yra nušalinami nuo šios veiklos.
Atkreiptinas dėmesys, kad medžioklės plotų naudotojai moka valstybei mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apskaičiuojami pagal medžioklės plotų dydį ir šių plotų tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis. Žemės sklypų, kuriuose jų savininkai draudžia medžioti, plotas, skaičiuojant šio mokesčio dydį, neminusuojamas.
Todėl Projekte siūloma nustatyti, kad, iškilus medžiojamųjų gyvūnų platinamų ligų pavojui, šių gyvūnų populiacijų gausą žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti, reguliuotų medžioklės plotų naudotojai, kurie šią veiklą vykdo medžioklės plotuose, turi patirties tai daryti ir galėtų ją organizuoti efektyviai ir saugiai visame medžioklės plotų vienete, į kurio teritoriją patenka minėti žemės sklypai. Ir tik tuo atveju kai žemės sklypai, nurodyti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2.1 ir 2.3 dalyse, nepatenka į medžioklės plotų vienetus, medžiojamųjų gyvūnų populiacijų reguliavimą tokiuose sklypuose vykdytų šių žemės sklypų savininkai ar valdytojai.
Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis, Bronius Bradauskas.
Pasiūlymus ir pastabas siųskite
Lietuvos Respublikos Seimui
adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius
arba el. paštu [email protected]
