Teisės aktų projektų svarstymas 

EN

Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3816, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3817, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3818, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 26, 27, 30, 33, 35, 36, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3819


Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2016.06.15

Audito komitetas svarstys Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3816, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3817, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3818, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 26, 27, 30, 33, 35, 36, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3819, kuriais siekiama:

  1. užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse grąžinant iki 2003 metų galiojusį Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą draudimą ta apimtimi, jog valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės negalėtų remti savo akcininkų ir su jais susijusių kitų juridinių asmenų, išskyrus veikiančius švietimo, kultūros, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srityse;

  2. neleisti piktnaudžiauti parama ir nemokamai gautų paslaugų naudoti politinių partijų, jos narių ar atskirų politikų naudai;

  3. užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių kitiems subjektams teikiama parama būtų vieša ir tokiu būdu nekeltų visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo ir skaidrumo. Šiuo metu Labdaros ir paramos įstatymas neįpareigoja valstybės ir savivaldybių įmonių viešinti teikiamos paramos, nors šių įmonių valdomos lėšos yra visų mokesčių mokėtojų turtas;

  4. užtikrinti daugiau viešumo savivaldybių veikloje, t. y. nustatyti pareigą savivaldybėms viešinti svarbią informaciją apie pačių savivaldybių bei jų valdomų įmonių veiklą, taip pat informaciją apie gaunamą paramą ir pačios savivaldybės organizuojamus paramos projektus ir jų atrankos kriterijus;

  5. aiškiai įtvirtinti, kad savivaldybės ir jų kontroliuojami juridiniai asmenys nevykdo ūkinės veiklos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, kadangi savivaldybių funkcija yra užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą, o ne, prisidengiant gyventojų interesais, užsiimti dažnai nuostolingu ar net korumpuotu verslu, naudingu mažai daliai savivaldybės politikų. Siekiant šio tikslo, Vietos savivaldos įstatymo projekte siūloma užtikrinti, jog savivaldybė ar jos kontroliuojami juridiniai asmenys nauja ūkine veikla užsiimtų tik įsitikinus šios veiklos būtinumu. Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas neužtikrina, kad sprendimas dėl naujos ūkinės veiklos bus priimamas tik viešos konkurencingos procedūros (kaip ji suprantama Konkurencijos tarybos nutarimuose) metu įsitikinus, kad tokia veikla yra būtina, t. y. jog rinkoje nėra subjektų, galinčių priimtinomis sąlygomis suteikti atitinkamą prekę ar paslaugą. Tai ne tik leidžia savivaldybėms piktnaudžiauti joms suteiktomis teisėmis, tačiau pažeidžia ir kitų ūkio subjektų interesus sąžiningai konkuruoti, taip pat dažnai neleidžia užtikrinti gyventojų lūkesčių gauti geriausios kokybės paslaugas už mažiausią kainą;

  6. sudaryti galimybę STT atlikti korupcijos rizikos analizę ne tik valstybės ir savivaldybės įstaigose, bet taip pat ir valstybės bei savivaldybių valdomose įmonėse. Tokia galimybė užtikrintų efektyvesnę korupcijos prevenciją, aiškų korupcinių rizikų identifikavimą valstybės bei savivaldybių valdomų įmonių veiklos srityse bei leistų įmonių vadovams imtis konkrečių veiksmų eliminuoti šias rizikas;

  7. užtikrinti efektyvų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio, numatančio viešojo administravimo subjektų pareigas, įgyvendinimą, aiškiai reglamentuojant Konkurencijos tarybos teisę taikyti laikinąsias priemones viešojo administravimo subjektams, būtinas Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įgyvendinti, taip pat numatyti pinigines sankcijas viešojo administravimo subjektams, taip sukuriant efektyvų pažeidimų prevencijos mechanizmą, kuris turėtų atgrasomąjį poveikį. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus nustato gyventojams ypač reikšminguose sektoriuose, pavyzdžiui, keleivių vežimo, komunalinių atliekų tvarkymo, šilumos tiekimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, maitinimo paslaugų organizavimo švietimo įstaigose. Viešojo administravimo subjektų padaromi pažeidimai šiuose sektoriuose tiesiogiai lemia didesnes kainas, mažesnę kokybę, prastesnį arba jokio pasirinkimo savivaldybių gyventojams. Tai patvirtina ir Konkurencijos tarybos patirtis. Pavyzdžiui, 2015 m. Konkurencijos taryba atliko komunalinių atliekų rinkos tyrimą ir nustatė, kad gyventojai už komunalinių atliekų surinkimą moka nuo 5 iki 100 proc. daugiau savivaldybėse, kuriose paslaugas teikianti įmonė parenkama be konkurencijos. Be to, nesant efektyvaus atgrasymo mechanizmo, viešojo administravimo subjektai yra linkę daryti pakartotinius Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Tokia praktika negali būti toleruojama, kadangi tai ne tik sukuria nevienodas sąlygas verslui sąžiningai konkuruoti, tačiau pažeidžia ir vartotojų teisę gauti geriausios kokybės paslaugas už mažiausią kainą.

 

Pasiūlymus ir pastabas siųskite

Lietuvos Respublikos Seimui

adresu: Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

arba el. paštu priim@lrs.lt



2015 m.
Komiteto dokumentai


© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ