2016 m. spalio 13 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Audito komitetas posėdyje svarstė valstybinio audito ataskaitą „Ar valstybės institucijos pasirengusios ekstremaliosioms situacijoms“, kurioje atskleidžiamos esminės šalyje sukurtos civilinės saugos sistemos problemos. Kasmet didėjant ekstremaliųjų įvykių skaičiui valstybės institucijos skiria nepakankamai dėmesio civilinės saugos funkcijoms vykdyti.
Valstybės kontrolieriai, atlikę valstybinį auditą, nustatė, kad nė viena valstybės institucija neįvykdė visų Civilinės saugos įstatymo reikalavimų, o daugiau nei 2/3 – nepašalino nustatytų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Atliktas auditas taip pat parodė, kad 2015 m. pabaigoje ketvirtadalis valstybės institucijų vis dar neturėjo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, nors jie turėjo būti parengti dar 2011 m., o iš 23 valstybės institucijų, kurios turėjo užtikrinti jų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų veiklą, daugiau nei du trečdaliai neturėjo įrengtų slėptuvių. Taigi, didelė dalis valstybės institucijų ilgą laiką nepasitikrino kaip jie yra pasirengę reaguoti į realiai gresiančius pavojus, o slėptuvių nesiskubino įrengti, nes neturėjo tam lėšų.
Taip pat daugiau nei trečdalis valstybės institucijų trejus metus iš eilės neorganizavo institucinio lygio civilinės saugos pratybų, daugiau nei ketvirtadalis – ir civilinės saugos mokymų. Apmaudu, kad didelė dalis valstybės institucijų savo darbuotojams nesuteikia net minimalių žinių, kaip elgtis pavojaus atveju – piktinosi Seimo Audito komiteto nariai.
Neįtikėtina žinia Seimo Audito komitetui buvo, kad 90 proc. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, kuri priima sprendimus ekstremaliosioms situacijoms valdyti, ir 62 proc. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, kuris užtikrina minėtos komisijos sprendimų įgyvendinimą, narių neišklausė civilinės saugos įvadinių ir tęstinių mokymų. Akivaizdu, kad ne visada civilinės saugos specialistams pakanka turimų civilinės saugos žinių ir gebėjimų.
Komiteto pirmininko Vytauto Kamblevičiaus nuomone, valstybės institucijose vyrauja formalus požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, todėl daugėja problemų civilinės saugos sistemoje, o pasirengimo lygis ekstremaliems įvykiams blogesnis nei bet kada. „Įvertinant pasikeitusią šalies geopolitinę situaciją, būtina, kad civilinei saugai ir netgi civilinei gynybai valstybės mastu būtų skiriamas deramas dėmesys, todėl parlamentinės kontrolės priemonėmis sieksime, kad ekstremaliosioms situacijoms Lietuvoje būtų pasirengta užtikrintai“, – akcentavo Audito komiteto pirmininkas.
Kontaktams:
Seimo Audito komiteto pirmininkas
Vytautas Kamblevičius, tel. (8 5) 239 6441
